Atostogos Australijoje (1): pradžia ir Sidn?jus

Nesvietiškai besiilg?damas preš jau daugiau, nei pusmet? aplankytos šios kažkur toli vidury vanden? esan?ios šalies, sumaniau pasidalinti šiokiais tokiais kelion?s ?sp?džiais. Smagu bus pa?iam darkart pakeliaut, o tuo pa?iu gal sudominsiu dvejojan?ius, nes, užb?gant už aki?, galiu dr?siai teigti – visa tai buvo verta kiekvieno išleisto cento. Šiuo keli? ?raš? cikliuku žingsnis žingsnin nupasakosiu m?s? apskriet? maršrut? pietrytin?je Australijoje, pabaigoje pasidalindamas keliomis organizacin?mis smulkmenomis, patirtimis ir patarimais.

Per tris savaites šioje nuostabioje šalyje pasim?gaudami pamat?m tik kripšlel?, tad ateityje b?tinai tur?sim ?ia sugr?žti. Pasakojimas, beje, bus perd?m pozytivus – kam tas negatyvumas? Tad pirmyn!

Id?j? kelionei prieš pusantr? met? pamet?jo kolega, pats trumpai pabuvoj?s šioje Terra Australis Incognita. Lyg tarp kitko apie tai užsiminiau žmonai, o ji n? akimirkos neužtrukusi dvejon?se ?sakmiai tar? griežt? „Taip!“. Supratrau, kad šio reikalo jau nenusikratysiu, tad iš l?to prad?jau žvalgytis, kada ir kaip (o gal labiau – už kiek) geriausia ten nukeliauti. Kadangi aukštyn kojom šalies ir met? laikai yra aukštyn kojom, akivaizdu, kad geriausia ten nukakti yra j? šiltuoju periodu, kai m?suose dar šalta. Prie ši? pradini? s?lyg? prid?jus fakt?, kad vasar? jie patys intensyviai atostogauja, o skrydži? bendrov?s šiam periodui neteikia absoliu?iai joki? nuolaid?, tarp sprendini? liko tik (m?siškis) v?lyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo. Ir pasirinkom pavasar? (Australijos ruden?). Kod?l? Ogi bendras m?s? pom?gis – Formul? 1. Juk kovo viduryje prasideda naujas sezonas ir tai tradiciškai vyksta b?tent Australijoje, Melburne. Tad nukakti taip toli ir nesudalyvauti šiame renginyje b?t? buvusi didžiul? nuod?m?. O ypa? šiemet, kai buvo ?nešta daug pakeitim?, ?skaitant visiškai nauj? varikli? standart?.

Taigi gruodžio pradžioje, susitvarkius turistin?s vizos eVisitor reikalus, ? stal?i? atgul? kovo 1 d. Finnair skrydžio Sidn?jaus link bilietai. Pradžioje ketinome apžioti nesveikai daug – apl?kt bent pus? didži?j? miest?, šoktlet ? Tasmanij?, gal net savaitgaliui pal?kt iki Oklando Naujojoje Zelandijoje. Ta?iau supratom, kad šitaip strakaliodami liksim nieko dorai nemat?. Tr?ktel?jom stabd? ir planuose teliko tik pietrytin? žemyno dalis su trumpu paklydimu link Australijos vizitin?s kortel?s – didžiausio pasaulyje akmens Uluru (Ayers Rock).

Vietinis. J? mat?m itin nedaug

Vietinis. J? mat?m itin nedaug

Tad pirma šios išvykos stotele tapo daugiausiai gyventoj? turintis Australijos miestas Sidn?jus, kur? pasiek?me pirmadienio ryt?, prab?gus lygiai 30 valand? nuo kelion?s pradžios. Miestas mus pasitiko karš?iu, saule bei lietumi ir toks permainingas oras mus lyd?jo visos kelion?s metu. Greitai nusibeld? link miesto centro ?sik?r?me išsinuomotame kambaryje (daugiausiai Australijoje naudojom?s Airbnb nuomos platforma). Kadangi apsigyvenom visai šalia centrin?s miesto dalies, k?lion? jo širdin tiesiai per nuostabius Karališkuosius botanikos sodus (Royal Botanic Gardens) netrukdavo n? pusvalandžio. Tad jau pirm? vakar? grož?jom?s Sidn?jaus operos ir Harbour Bridge panorama tyliai sau kikendami, kad Lietuva vis dar š?la žiemoje.

Pirmas dalykas, kuris mus nustebino – pro šal? švilpiantys australai. Mat b?giojimas jiems – tas pats, kas valgymas ar miegas. Nacionalinis apavas Sidn?juje – b?gimo bateliai arba šlepet?s, nelygu tu prie j?ros, ar miesto centre. Nepratusiems mums komiškai atrod? kostiumuoti vyriškiai ir sijonuotos moterišk?s, per miest? p?din? apsiav? sportba?ius ir ? darb? maišiuke nešini „?prastais“ batais. Kaip ir panel?s vakare prie klub? persiaunan?ios ? aukštakulnius, kuriais vaikš?ioti joms sek?si sunkiai. Žmon?s jie paprasti – pirmiausia patogumas, ta?iau grožio irgi norisi. Žodžiu australai – itin aktyv?s ir visi m?s? sutikti mažiausiai bent kart? per dien? išb?gdavo pab?gioti, k?blindavo ? sporto sal? ar plaukiodavo baseine (kuris yra gana ?prastas daugabu?i? atributas). O dažniausiai ir dukart. Galb?t tod?l susidar? ?sp?dis, kad ?ia tiek mažai turin?i? antsvorio, nors  ir apstu greito maisto užkandini?, kaip ir bet kurioje kitoje „vakarietiškoje“ spartaus gyvenimo šalyje.

Sidn?jaus centras

Sidn?jaus centras

Pats Sidn?jus savotiškas miestas, iki šiol nežinau, ar jis man labiau patiko, ar nepatiko. „Žema?g?“ Viktorijos laik? architekt?ra graži, ta?iau miesto centras kiek nevyk?s. Šiaip jau m?gstu dangoraiži? rajonus, ta?iau Sidn?jaus CBD nors ir atrodo neblogai iš tolo, pa?iame jame jautiesi kiek nejaukiai. Atrodo šiek tiek padrikas ir netvarkingas, nuolad skendintis šeš?lyje, kai iš tikro švie?ia saulut?. Daug maloniau slampin?ti amplinkiniais gyvenamaisiais rajonais, užsukti ? parkelius, kuriuose net kaba lentel?s, raginan?ios žmones lipti ant žol?s, nes ji ?ia tam juk ir yra! Be jau min?t? statini?, tapusi? Sidn?jaus vizitine kortele, beigi keliolikos ? paveld? ?traukt? istorini? pastat?, nieko ?sp?dingo daugiau n?ra, o Sidn?jaus bokšte (Sydney Tower Eye) esanti antra pagal aukšti apžvalgos aikštel? Piet? pusrutulyje yra gana atgrasi, nes prašyte prašosi atnaujinimo. Bent jau naujo ?stiklinimo…

D?mesio vertos vietos: Darling Harbour (itin populiarus miestie?i? laisvalaikio praleidimo centras, gausu kavini?, restoran?, parkeli?, muziej?), The Rocks (istorinis Sidn?jaus centras, seniausia jo dalis), Royal Botanic Gardens (milžiniškas botanikos sodas, nak?iai, beje, uždaromas), pietin?s miesto dalies šiaur? (Potts Point ir Elizabeth Bay rajonai), Circular Quay (pagrindinis vandens transporto mazgas, Sidn?jaus operos ir uosto tilto kaiminyst?). Atskiro d?mesio nusipelno pats Sidn?jaus uostas (Port Jackson) ir palei Ram?j? vandenyn? išsid?st? trumpu?iai žydro vandens papl?dimiai, nuo ?žymiojo Bondi Beach iki Coogee Beach. ?sp?dingiausia uosto panorama, žinoma, atsiveria nuo apžvalgos aikštel?s viename iš Harbour Bridge kolon?. Vaizdas – absoliu ?iai lyg atvirut?je! Iki kelion?s buvau užsid?j?s šios panoramos wallpaper’?, o gr?ž?s jau gal?jau naudoti savo nuotrauk?, nes net be retušavimo viskas atrodo lygiai taip pat :) Tiesa, pramoga perlipti tilto konstrukcijomis nepasinaudojau, nes žmona niekaip nesutiko, o vienam kabarotis už kelis šimtus doleri? nebuvo didelio noro.

Bondi beach, populiariausias ir žymiausias Sidn?jaus papl?dimys

Bondi beach, populiariausias ir žymiausias Sidn?jaus papl?dimys

Ne k? prastesni vaizdai atsiveria ir plaukiojant pa?ia ?lanka – visiškas must do. Vien? dien? nusprend?m persikelti kiton miesto pus?n ir nukeliaut ? atokesn? Manly papl?dim?. Kelion? keltu iš uosto trunka apie 25 minutes, ta?iau to net nepajunti, nes plaukdamas godžiai ryji nuostabius pakrant?s vaizdus. Tad visai verta naudotis kelt? paslaugomis, tik kurios, gaila, yra gana nepigios.

Nutolti nuo miesto verta dar ir d?l to, kad atsid?ri ar?iau vietini? austral? ir toliau nuo turist?. Žinoma, Manly papl?dimis n?ra visiškai izoliavesis nuo turist?, ta?iau tuo jis ir išskirtinis, kad ?ia renkasi daugiausia gretim? rajon? gyventojai. Tad ir atmosfera kiek kitoniška – ore tvyro visiškas atsipalaidavimas. Ramus, tylus, mažo eismo intensyvumo rajonas, šilti, išsišiep?, atsipalaidav? žmon?s, banglent?s, sm?lis, jachtos, palm?s ir visai netik?tai atrastas mirkobravoras „4 Pines“, kurio alus jau per pirmas dienas Sidn?juje sp?jo atkreipti ? save d?mes? parduotuv?je, o liežuvis nenustodavo jo reikalauti. Iš ba?kos jis dar puikesnis! Atsitraukus atokiau sunkiau sekasi suprasti ir australietišk? angl? kalbos dialekt?: vartojama vis daugiau slengo, kurio iš anksto neišstudijavus beveik ne?manoma suprasti. Tad pasitaiko net ir toki? situacij?, kai bare tesupranti tik standartin? pasisveikinim? „Hello mate! How ya doin’“ ir daugiau nieko :-)))

Visur gausu mums kiek ne?prastos gyv?nijos (australinis baltasis ibis)

Visur gausu mums kiek ne?prastos gyv?nijos (australinis baltasis ibis)

Žymusis Bondi papl?dimys, savo ruožtu, visiškai kitoks. Kadangi iki jo nusigauti kiek papras?iau (nors viešojo transporto sistema Sidn?juje šiaip jau sud?tinga net patiems miestie?iams), jis nuolat sausakimšas. ?ia verta per daug neužsib?ti, o vietoj to pasivaikš?ioti uol?ta pakrante iki pat Coogee papl?dimio: uola, ?lanka, siauras ruožas sm?lio, uola, ?lanka, siauras ruožas sm?lio ir taip iki galo (taip, ?ia ne „havajietiški“ begaliniai balto sm?lio papl?dimiai, bet toki? irgi esama, tiesiog reikia nusibelsti kiek šiauriau Australijos). Taigi vien? nuostabiai saul?t? ir karšt? ryt? prad?jom š? maršrut?, ta?iau baigti teko kiek nusigandus. Coogee papludimys pasitiko gresmingu audros frontu (žr. nuotrauka galerijoje arba video ?ia), o nuvilnijusi li?tis sutrkd? eism? visame Sidn?juje pa?io vakarinio piko ?karštyje – užlietos gatv?s tapo nepravažiuojamos, eism? nutraukti tur?jo netgi traukiniai. Ta?iau visa tai baig?si taip greitai, kaip ir prasid?jo. N0rs Melburnas ir gars?ja besimainan?iu lietingu klimatu, sidn?juje vandens iškrenta net iki 3 kart? daugiau, ta?iau viskas ?vyksta žaibiškai ir vienu ypu.

Ta?iau nepaisant lietaus jau po keli? dien? m?s? SPF 30 kremas nuo saul?s iškeliavo šiukšliad?ž?n, nes SPF 50+ ?ia yra nepamainomas. Net jau neminint to fakto, kad ir pastaruoju reikia teptis labai dažnai, antraip akimirksniu savo k?nu imi jausti, kod?l šioje šalyje mirtingumas nuo odos v?žio yra vienas didžiausi? visame pasaulye. O papl?dimyje sutikti žmones nešinus vieno litro (!) kremo talpomis – nieko ne?prasto.

Šio ?rašo pabaigai tik pridursiu, kad viešasis transportas Sidn?juje yra pakankamai sud?tingas. Be vienkartini? biliet?li? egzistuoja dieniniai, savaitiniai ir panašiai, bet j? r?ši? – labai daug. Vieni negalioja autobusams, kiti negalioja laivams, treti tik iki tokios zonos, ketvirti – iki anokios. Sistema paini ir patiems Sidn?jaus gyventojams. Susisiekimas miesto centre dar perprantamas, aptarnaujamas traukini?, bet nusigaudi ? pakraš?ius darosi kebliau, kai reikia pers?sti ? atobusus. Pastarieji Sidn?juje – sud?tingiausia sistema, nes j? maršrut? yra begal?, o kelion?s kaina priklauso nuo kertam? tam tikr? (ne konkre?iai miesto) zon? skai?iaus. Kiek t? zon? kirsti reiks nusigaunant iš vieno taško ? kit? dažniausiai neaišku, tiksliausiai gali atsakyti tik pa?io autobuso vairuotojas (net rekomenduojama jo klausti), o dar jei reikia pers?sti – juoda painiava, stotel?s vos pastebimos, bendro vis? maršrut? žem?lapio niekad neb?na. Na, bet bent jau iš ir ? oro uost? papulti lengva.

Apie rus? poži?r? ? kar? Ukrainoje

Šiandienin?je Ukrainos ?vyki? akivaizdoje vis neju?iom prisimenu nuli?dinusi?, bet nenustebinusi? diskusij? su dviem rus? mokslininkais pavasario pabaigoje Anglijoje. Vienas j? yra gana aukštos reputacijos. Šios diskusijos aš nenor?jau, ta?iau man?s kone maldavo išsakyti m?s? poži?r?. J?j? atsakas buvo žodis žodin toks, kok? dar prieš jiems išsižiojant ir ?sivaizdavau, bet ne tai blogiausia.

Li?dniausia, jog dabar manau ši? taut? esant nuo seno pasmerkt? tokiai m?styseniai. Nes jiems, ko gero, toks šalies egzistavimo b?das yra skiepyjamas jau kelis šimtus met?, ir kitaip tapti gali tik ištisus dešimtme?ius darant visiškai atvirkš?iai, kas yra sunkiai tik?tina (bet gal ?manoma).

Abu vienbalsiai tvirtino, kad taip, karas yra blogai ir geriau jau jo neb?t?, kad d?l vis? karini? konflikt? kalti kažkokie mat abstrakt?s ginkl? gamintojai, bet ne konkre?ios valstyb?s ir t.t. Ta?iau taip pat jie vienbalsiai tvirtino, kad Rusija padar? nuostab? žingsn? „susigr?žindama“ Krym?, nes „mano vaikyst? ten visa prab?go, tod?l Krymas yra Rusijos“. Blogiausia, kad vienas j? tvirtino net neegzistuojant Ukrainos – juk tai viena ir ta pati „broliška“ Rusija. Ta?iau kitas, netik?tai, parod? dar turintis kažin koki? kruopelyt? smegen? ir pirmajam prieštaravo: girdi, kad „jeigu bent dalis žmoni? kalba kitoniška kalba, jie turi teis? ? savo valstyb?, teritorij?“.

Visa kita buvo nuobodus šlamštas susivedantis ? tai, kaip va visas pasaulis bei amerikonai su NATO papras?iausiai nori „apsupti Rusij? iš vus? pusi?, j? izoliuoti ir sunaikinti“. Kai aš paklausdavau, kod?l to norima, jie nesugeb?davo nieko atsakyti. Gal? gale bendrai visiems sutikus, kad visgi juk galima gyventi draugiškai ir sutarti (o „rusai juk t? ir daro, tik va amerikonai visus sukursto!“) aš leptel?jau, kad Rusija to n? iš tolo nenori. Argumentavau tuo, jog ši šalis iki šiol niekad nepripažino ir neatsipraš? už šitiekos šali? okupacij?, o blogiausia – už šitiekos žmoni? tr?mimus, žudymus. Pasakiau, kad pamatus naujai draugystei tikrai gal?t? pad?ti pa?ios Rusijos papras?iausias nevaidmainiškas (kaip mes galim b?ti tuo tikri? negalim) _atsiprašymas_. Pradžiai bent tiek.

Tada pokalbio dalyviai prad?jo guostis, kad juk ir savo tautie?ius šalis tr?m?, uždarin?jo ? kal?jimus, žud?. O j? juk irgi niekas neatsipraš?. Šiokia tokia pauz? ?sivyravo po to, kai aš paklausiau, o kaipgi galima patik?ti gerais ketinimais šalies, kuri net savo žmoni? nesugeba atsiprašyti! Tada vienas, pritariant kitam, išsipasakojo, kaip ten jo kažinkurio giminai?io šeimos kažin keli broliai buvo ištremti ? t? pat? Sibir?, bet… Bet užtai kiti gavo galimyb? nemokamai mokytis, studijuoti, garantuotai gauti darb?, nemokam? sveikatos apsaug?!

Štai šitai mane pakirto ir nejuokais išg?sdino. Aš supratau, kad bet kokia diskusija netgi ir su (kaip galvojau) šviesiais šios tautos mokslo žmon?mis yra visiškai bergždias reikalas. Kaip tu gali k? nors išaiškinti žmogui, kuris d?l abejotinos kokyb?s švietimo, sveikatos apsaugos, socialin?s apsaugos sistemos kone savanoriškai SUTINKA PAAUKOTI VIEN? KIT? SAVO GIMINAIT?. Jiems svetimo gyvyb? (o turb?t ir sava) – jokia vertyb?. Tik išoriškai, „taip, blogai, bet va…“. Juk tokia šaltakraujiška tauta praktiškai be vargo gali labai toli nueiti.

P.S. Taip, yra ir kitaip manan?i?. Bet t? kitaip manan?i? procentas yra žymiai per mažas.

P.P.S. Aš tik nesupratau, kaip tie du pokalbio dalyviai, šitaip nuožmiai gyn? visus t?vyn?s veiksmus, skund?si, kaip va yra blogai, nes jiems privaloma per metus iš Jungtin?s Karalyst?s gr?žti padirb?ti ? Rusij? kažin kiek tai savai?i?. Neva to yra per daug ir jie visai nenori ten važiuoti. I’m a bit confused.

Stop

?ia b?ta tinklaraš?io nuo 2004 iki 2010 m. Beveik visi ?rašai yra netek? aktualumo, tad pašalinti.

Žem?lapis: Lietuvos aludariai

Remdamasis www.alutis.lt ir V? Registr? centro informacija sužym?jau Lietuvos alaus daryklas ir darykl?les. Iš pradži? š? žem?lap? dariau sau, nes planavau vienos kelion?s metu aplankyt? šiek tiek maž?j? aukštai?i? aludari?, ta?iau planas neišdeg?, tad pabaig?s darb?, dalinuosi juo su jumis (pastabos, komentarai ir pasi?lymai visad laukiami). Beje, Alu?io informacija senokai neatnaujinta, tad pateikiamame veikian?i? aludari? s?raše yra apie 10 savo veikl? nutraukusi? ?moni?.


Ži?r?ti Lietuvos aludariai didesniame žem?lapyje

Lyderiai savaime aišk?s: Panev?žys, Pasvalys, Pakruojis ir Biržai. Tad jei nesikratot alaus ir kartais l?ksite pro kur? iš miest? ar miesteli?, ant kuri? pad?tas bent vienas žalias žymeklis, pabandykit užsukti, galb?t pavyks gauti šviežios putel?s.

O ta pa?ia proga pasidalinsiu naujiena, kad rugs?jo 5-6 dienomis Belmonte vyks „Maž? alaus darykl? švent?“. Tiesa, „Vilkmerg?s“, „Birž? alaus“, „Ponoro“ ir „Kauno alaus“ mažomis daryklomis nepavadin?iau…

Serijos „Zenitas“ s?rašas

Zenitas

Jei kam ?domu, pateikiu klasika tapusios mokslin?s fantastikos serijos „Zenitas“, kuri? nuo 1971 m. leido „Vaga“, o nuo 1985 m. iki pat 1992 m. – „Vyturys“, knyg? „išpl?stin?“ s?rašiuk?. Ne šiaip bibliografinis s?rašas, o su viršeliais, trumpais aprašymais ir kt. ?doma ar ne tiek ?domia informacija. Ne apie visas knygas informacij? sud?jau – mano paties bibliotek?lei dar šiek tiek tr?ksta iki 52 knyg? :) Bet tikiuosi, kad palaipsniui išbaigsiu. Jei turit pastab? ar min?i?, k? pakeisti, koki? info prid?ti, pasakykit.