Pirminis užmanymas buvo išsikepti trijų spalvų blynų. Deja, niekur nepavyko gauti maistinių dažų, o kitomis priemonėmis norimo efekto nepasiekėm, todėl nusprendėm šiek tiek nukrypstant nuo temos visvien įgyvendinti planą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Užgavėnes paminėti kartu - susukom “trispalvius” lietinius blynus.

Pjūvis prieš kepimą:

Pjūvis po kepimo:

O čia į tą pačią šventinę trispalvę nuotaiką:

Buvo skanu :-)

Remdamasis www.alutis.lt ir VĮ Registrų centro informacija sužymėjau Lietuvos alaus daryklas ir daryklėles. Iš pradžių šį žemėlapį dariau sau, nes planavau vienos kelionės metu aplankytį šiek tiek mažųjų aukštaičių aludarių, tačiau planas neišdegė, tad pabaigęs darbą, dalinuosi juo su jumis (pastabos, komentarai ir pasiūlymai visad laukiami). Beje, Alučio informacija senokai neatnaujinta, tad pateikiamame veikiančių aludarių sąraše yra apie 10 savo veiklą nutraukusių įmonių.

Žiūrėti Lietuvos aludariai didesniame žemėlapyje

Lyderiai savaime aiškūs: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Biržai. Tad jei nesikratot alaus ir kartais lėksite pro kurį iš miestų ar miestelių, ant kurių padėtas bent vienas žalias žymeklis, pabandykit užsukti, galbūt pavyks gauti šviežios putelės.

O ta pačia proga pasidalinsiu naujiena, kad rugsėjo 5-6 dienomis Belmonte vyks „Mažų alaus daryklų šventė“. Tiesa, „Vilkmergės“, „Biržų alaus“, „Ponoro“ ir „Kauno alaus“ mažomis daryklomis nepavadinčiau…

Taigi baigėsi dar vienas, Lietuvoje tapęs labai įprastu, gyvenimo etapėlis - bakalauro studijos.

Šiandien Vilniaus universiteto Fizikos fakultete sėkmingai apgyniau pagrindinių studijų baigiamąjį darbą „Metalų abliacijos dinamikos tyrimas panaudojant ultrasparčiąją skaitmeninę holografiją“, kurį atlikau Kvantinės elektronikos katedroje,  Lazerinių tyrimų centre (vad. dr. Andrius Melninkaitis).

Įdomus ir savotiškas jausmas. Ypač kai 4 metus atarei Fizikos fakultete, o ant diplomo bus parašyta „elektronikos inžinerijos bakalauras“. Baigiamasis su ta specialybe net nesusijęs…

Einam toliau!

Kadangi šio tinklaraščio pagrindiniam puslapyje publikuoti bent du „paverkšlenimai“, tai nenusižengdamas tematikai, pasidalinsiu dar trupučiu minčių. Tik šį kartą ne apie švietimo sistemą, bet apie kitą, ne mažiau svarbią - sveikatos apsaugos. Na, iš esmės Lietuvoje visos be išimtie „sistemos“ yra ydingos, bet… Išsilieti mane privertė neseniai visą spaudą ant kojų pastačiusi nelaimė. Gana ilgas straipsnis su nukentėjusiųjų ir medikų komentarais yra lrytas.lt: „Vaikas buvo pasmerktas kankinamai mirčiai“.

Situacija gana kebli, tyrimas vyksta iki šiol. Mirusios mergaitės mama kaltina medikus, medikai - ją. Štai šitoje vietoje norėčiau truputį sustoti ir pasipiktinti medikų veiksmais. Tokią akimirką jie sugeba tiesiai šviesiai kaltinti motina. Na taip, sutrypkim tuos žmones su žemėm, kad nei vieno ant žemės neliktų? Atrodo tai ima teisintis: „Dukrą palaidojusiai žagariečių šeimai – dar vienas negailestingas likimo smūgis“. Šio veiksmo priežasčių nesiaiškinsim, jų gali būti ne vienas ir ne du. Pradedant nuo sielvarto dėl nelaimės ir baigiant turgaus bobučių paskalomis ir apkalbomis. Kas yra gyvenęs kaime ar mažam miestelyje, žino, kas tai per reikalas, kai tavo nelaimė tampa visų aplinkinių apkalbų objektu.

Bet tiek to. Šioje vietoje norėčiau užduoti klausimą: ką palaikote, mergaitės motiną, ar medikus?

Aš pats palaikau motiną. Kodėl? Todėl, kad šeimoje buvo panašių mediku „žioplumo“ atvejų. Vienas baisiausių - Klaipėdos medikų nepastebėta problema mano seneliui kėlusi didelius pilvo srities skausmus. Senelis, virš 70 metų amžiaus, bet aktyvus ir energingas (tai vienas iš tų žmonių, kurie negali sėdėti be jokios veiklos), pradėjo skųstis skausmais pilvo srityje. Galiausiai pasidarė tokie nepakenčiami, kad negalėjo paeiti. Bet tik tuomet jį paguldė į ligoninę. Tačiau ne čia „linksmiausia“ dalis. Labiausiai pasipiktinimą sukėlė medikų nekompetentingumas tikrąja ta žodžio prasme. Senelį kelis mėnesius alino su įvairiais skrandžio ir žarnyno tyrimais, manydami, kad problema tik ten. O darė visą spektrą su tuo susijusių ir ne visai susijusių tyrimų, tiesiog ieškodami ligos ar kitos skausmo priežasties. Kai kurių - ne po vieną sykį. Galiausiai su tų mėnesių tyrimų rezultatais jį išsiuntė tirtis į Kauno klinikas. Ir ką? Ten iškart pastebėjo, kad seneliui visos bėdos kyla dėl stuburo - juosmens srityje sutrupėjęs stuburo slankstelis, o tai kėlė labai didelį pavojų sveikatai. Dabar tiksliai nepamenu, kokius papildomai tyrimus darė, bet kur problemos ieškoti kauniečiai pastebėjo dar iš kažkurių tyrimų, darytų Klaipėdoje!

Taigi paguldė senelį į ligoninę Kaune, paskyrė gydymą ir po kelių mėnesių senelis atgavo net svorį, kurį prarado alinamas Klaipėdos medikų tyrimų. Kaune reabilitavosi keletą mėnesių. Už tai ačiū jį prižiūrėjusiam daktarui, kurio pavardės, gaila, nepamenu…

O antras „žioplumo“ atvejis įvyko gana neseniai, praėjusių metų pabaigoje. Draugės mama pradėjo skųstis kelių skausmais. Kelis sykius ėjo vieno miestelio ligoninę su nusiskundimais, o ten tik išrašydavo „tepaliuko“ ir viskas tuo pasibaigdavo. Žinoma, mažai tie tepaliukai gelbėdavo, ypač, kai ne tokiai problemai gydyti skirti. Galiausiai po kelių tokių reisų draugės mama užtaikė ant pavaduojančio gydytojo, kuris iškart nusiuntė ją tirtis į Panevėžį. Ligoninėj branduolinio magnetinio rezonanso būdu pastebėjo, jog jos abiejų kelių meniskai (tam tikros skaidulinės kremzlės plokštelės, didinančios sąnario paslankumą) suskilinėję. Tuomet ji iš gydytojo išgirdo kažką panašaus į tokį pasakymą: „tokio sutrupėjusio menisko aš dar niekad nemačiau“.

Taigi susidūrus su tokiais pavyzdžiai net neišeina blaiviai vertinti spaudoje viešinamų panašių situacijų, todėl nevalingai visada krypsti ne į medikų, bet į nukentėjusiųjų pusę. Nesvarbu, kad pasitaiko atvejų, kai vienų daktarų klaidas ištaiso kiti.

Dėkuidie, asmeniškai su tokiu aplaidumu nesusidūriau ir, tikiuosi, nesusidursiu. Linkiu to ir jums :)

Jau kurį laiką turim trečią šeimos narį – katinuką Dūmą. Vardas, žinoma, kilo iš jo gražios kailio spalvos ir jo rašto. Nors ir mišrūnas, bet beprotiškai gražus. Beigi dar ir kvailas gerąja prasme :) Kaip ir priklauso, žadina rytais, kviečia žaisti, slapčia atsidaro kambario duris ir išsmunka koridoriun, ant palangės stebi šmirinėjančias zylutes ir turi aštrius aštrius nagus bei blogą įprotį kandžiotis.

Geriausias žaislas – pagaliukas ir folijos kamuoliukas. O didžiausias priešas – troleibusas :) Į pomėgius būtina įrašyti deginimąsi po kaitrine lempute, saldų miegą ant kompiuterio klaviatūros bei velniškai intensyvų kraiko kapstymą (velniškai tipiškas katinas). Tiesa, mėgsta mistiškai linoleumu užkasinėti maistą.

Tačiau šiandien vargšiuką teko kiek nuskriausti. Vyrukas jau pusės metų amžiaus, po truputį pradeda jausti moteriškių poreikį. Kadangi gyvūnėlis nėra leidžiamas laisvai pasiganyti lauke, kad nesikankintų užėjus sunkiam poravimosi meto periodui (ir įpročiui žymėti teritoriją), teko pašalinti jo vyriškumo simbolius.

Gulinėja jau visa diena, po narkozės normaliai neatsigauna. Nors jau senokai šokinėja nuo stalų ir kitų baldų, tačiau užvalgęs kol kas viską pašalina lauk. Net gaila žiūrėt į apsiblaususias akutes ir įdubusius šonus, desperatišką šiltesnės vietelės paiešką (spėk pakelt užpakalį nuo kėdės, tuojau pat ten susirangys)…

Tikėkimės ryt jau bus atsigavęs, o per savaitukę visai pasveiks :)

Daugiau nuotraukų.