Karoliui prabilus apie mokamų programų keitimą nemokamomis, netyčia užsimaniau paieškoti pačio naudojamų programų pakaitalų. Tiesą sakant, nieko gero neradau… Toliau išdėstytos mintys nėra profesionalios apžvalgos, o tiesiog „parsisiunčiau, pabandžiau, padariau išvadą“. Taigi pradedam:

● Operacinės sistemos nė nesiruošiu keist, juoba skreitinuke esantys „MS Windows XP Home“ yra legalūs. Kažkada buvo bandymų su „Fedora Core“ ar „Ubuntu“, tačiau nepavyko. Beje, jei dar kartą nuspręsčiau įdiegti „Linux“, šiuo metu rinkčiausi „openSUSE“.

● „MS Office“ į „OpenOffice“ kurį laiką tikrai neišmainysiu, kadangi „Word“ analogas dorai neatpažino pačio pirmojo atverto dokumento: studentų mokslinės praktikos ataskaitos šablono. O ir dokumentų su formulėmis be įdiegto „Microsoft Equation Editor“ atidaryt nesugebėjo. Lygai taip pat elgėsi ir „AbiWord“. Visai kita situacija su „Exel“ alternatyva. Kadangi aš naudoju tik nedaug jo galimybių, su mano norais susidorojo tiek „Calc“, tiek „Gnumeric“, kuris kompiuteryje dar užsibus ilgesniems išbandymams. „PowerPoint“ naudoju labai retai, o „Access“visiškai ne, tai alternatyvų jiems net neišmėginau. Išvada: kad ir kaip būtų nemalonu, tačiau ir toliau naudosiu piratinį „MS Office“ (tiesa, šiųmetinė „Home and Student“ versija kainuoja 150 dolerių).

Išvada: bent jau tekstų redaktoriaus alternatyvos ne iki galo suderinamos su .doc formatu, tad  „MS Word“ lieka, o „MS Exel“ galbūt bus pakeistas.

● Atėjo „Dia“ eilė, apie kurią perskaičiau net tai, jog suderinama su „Microsoft Visio“. Būtų gerai: abi programos nuskaito tik viena kitos nubrėžtas linijas, kvadratus ir apskritimus. Specifinės figūros (pvz., elektrinių grandinių elementai) tarp programų nesuderinamos. „Dia“ dar reikėtų tobulint ir prie elementaraus funkcionalumo, tačiau manau jog tai kaip tik ir vyksta.

Išvada: jokių permainų.

● Toliau bandžiau paieškoti pamainų „OriginLab Origin“ ir „MathWorks Matlab“. Su „Origin“ suderinamų programų per pirmąsias penkiolika minučių neradau, tai daugiau ir neieškojau. „Matlab“ situacija visai kita: radau bent tris populiariausius variantus, tačiau išbandžiau tik vieną. Tai „Octave“, kuri buvo iš karto atmesta jau vieno dėl to, jog neturi grafinės sąsajos (išskyrus redaktorių). Beje, kad ir kaip kalbama apie didelį suderinamumą su „Matlab“, tačiau funkcijas tenka šiek tiek perrašyt (natūralu), o jų ir, tarkim, funkcijų failų naudojimas labiau komplikuotas. Vietom sudėtingesnė ir leksika. Tiesa, kažkodėl neišbandžiau „Scilab“, bet gal tai paliksiu tolimesniam laisvalaikio gaišinimui.

Išvada: kai esi įpratęs dirbti su vienais instrumentais, keisti įpročius iš pagrindų ar tik pusiau yra labai sunku. Paminėtos alternatyvios programos, mano galva, yra tikrai galingos, tačiau jas vystyti reikia dar daug, ypač kalbant apie specifinius įrankius. Belieka palinkėti sėkmės.

● Na, o po tokių baubų galime pereiti ir prie „normalių“ programų: bandžiau pakeisti „Nero“. Nepavyko. „CDburnerXP“ atsisakiau vien dėl to, jog prašė papildomai instaliuoti „.NET Framework“. Kadangi neturiu daugiau nei vienos programos, kuriai reikėtų šio reikalo, nesutikau suteikti 150 mb laisvos kietojo disko vietos. Todėl susiradau „InfraRecorder“ ir jau apsidžiaugiau. Bet neilgam, mat programa nelabai draugavo su mano optiniu įrenginiu: užsinorėjus ištrinti perrašomus CD ar DVD, įsukdavo kompaktą visu pajėgumu ir nieko nebedarydavo. Norint išimti vargšelį tekdavo išjungti kompiuterį (kitaip proceso nėjo sustabdyt). Gaila, nes atrodė patraukli programėlė. Toliau dar išbandžiau „AVS Disc Creator“ ir „JetBee“, bet pastarosios yra labai primityvios, tiesiog su funkcijom trinti/įrašyti „data“ diskus.

Išvada: išsitraukiau CD su legalia „Nero“ versija. O norėjau ne tokios griozdiškos programos.

● Nuo pat to laiko, kai tėvai pagaliau nupirko kompiuterį, manęs niekad nepaliko „ACDSee“ 4.0 versija. Kodėl? Todėl kad sulig nauja versija ši paveikslėlių peržiūros ir tvarkymo programa darėsi vis didesnė ir „sunkesnė“, o funkcionalumo skirtumų aš nejutau. Beje, labiausiai įsimylėjau tokį prieduką „PicaView“. Ech, geras daiktas, kuriam nemokamos alternatyvos taip ir neradau. Kažką (nebepamenu pavadinimo) buvau užtikęs, bet ne tokio funkcionalumo. Tačiau nusprendžiau „ACDSee“ atsikratyti ir įdiegiau „XnVew“. „IrfanView“ man kažkodėl nepatiko nuo pat to meto, kai apie tokią programą sužinojau.

Išvada: „PicaView“ ilgiuosi neišpaskytai, tačiau palikau „XnView“, gal pavyks priprast, juoba žymiai greitesnė už „ACDSee“.

● Netyčia besiknisdamas radau, jog yra toks dalykėlis kaip „GIMPshop“, atseit „GIMP“, tik su į „Photoshop“ panašia vartotojo sąsaja. Kažkiek gal ir panašu, tačiau aš „GIMP“ kažkodėl jaučiu labai didelę antipatiją.

Išvada: nebuvo rimto išbandymo, tik „tarp kitko“.

● Nors gitara beveik negroju, tačiau užsimanius patampyti stygas prisireikia „GuitarPro“. Ją visai neblogai pamainė „TuxGuitar“ – bene geriausia šiuo metu esanti alternatyva, suteikianti galimybę ir redaguoti „GuitarPro“ failus.

Išvada: „GuitarPro“ pakeista į „TuxGuitar“.

● Mp3 ir kitų failų „tag‘inimui“ naudotą „Tag&Rename“ pakeičiau į „Mp3tag“ (ieškojau programos, bendradarbiaujančios su „Freedb“ duomenų baze). Galbūt laikui bėgant kas parekomenduos kiek funkcionalesnę, nors ir pastaroji visai miela.

Išvada: „Tag&Rename“ pakeista į „Mp3tag“.

Viskas…

Tiesa, „Adobe Professional“ turi geriausią PDF spausdintuvą iš gausos mano išmėgintų programų (mėginau tiek mokamas, tiek atviro kodo alternatyvas). „Anglonas“ ir „Interleksis“ lieka nepamainomais, nors apytiksliai po 100 lt už licencijas galbūt ir galima susimokėti. O „Norton AntiVirus 2005” esu kone „įsimylėjęs“. Tyli, rami ir labai kokybiška antivirusinė programa. Nors užmušk, bet panašios alternatyvos dar neradau…

Visa kita pas mane ir taip legalu/nemokama: „Opera“, „Winamp“ (2.91 versija), „VLC“, „FileZilla“, „Audacity“, „Ad-Aware“ ir kt.

Tai tiek šiam kartui tos subjektyvios nuomonės. Gyvenimas ir toliau kol kas verčia vogti programinę įrangą…

Prieš kelias savaites migravau pas kitus svetainių talpinimo tiekėjus ir turbūt suklydau. Talpinausi e-vaizdas.net, mat juos nupirko IV ir viską perkelė į geresnius serverius. O aš ir pabėgau vien dėl to, jog kartais užknisdavo e-vaizdo paslaugų kokybė. Bet tiek to, vhost.lt man irgi kuo puikiausiai tiks. Tiesa, iš landyne.com migravau į landyne.lt. Ir gražiau, ir patriotiškiau :-)

Tuo pačiu, kad php programavimo taip ir neišmoksiu (nes esu juodas tinginys). Nusprendžiau, jog gana čia išradinėti dviračius ir iš Vidmanto suprogramuoto ir mano modifikuoto saituko perėjau į WordPress. Nes nereikia sukti galvos dėl idėjų įgyvendinimo - tą patį būtinai sugalvos kas nors kitas.

O iš kasdienio gyvenimo galiu pridurti, jog sėdint laboratorijoj pagal studentų mokslinės praktikos programą dažnai pasidaro nuobodu. Kodėl? Ką veikti tuo metu, kai pusę dienos kaitinamas bandinys, o vėsta pusę paros? :-) Internetas baigia užknisti.

Ir pabaigai. Prieš porą savaičių iš Tele2 perėjau į Omnitel. Pasiūlė pigesnį planą ir nuolaidą naujam telefonui. Sutikau beik negalvodamas, o mobilų išsirinkau ne super-duper, o tokį beveik paprastą, tik šiek tiek “patiuninguotą”, t.y. su mp3 grotuvu. Aišku, daugiafunkcinių aparatų aš labai nemėgstu, bet šitas bus gerai. Kadangi ausines į ausis susikišiu visvien ne itin dažnai, aukštos kokybės iš garso nereikalauju, nes “intelektualiau” muzikos klausytis mėgstu namuose.

Per dvidešimt keturias paras ir iki manęs atkeliavo Ubuntu 5.10. Po nesekmės su Fedora Core, mėginsiu su šiuoju pasidžiaugti Linux’ais. Tiesa, dabar išmeginsiu tik “Live CD”, o per Kalėdas gadinsiu ir kietąjį diską, nes šiuo metu, prieš įskaitas, nesinori užsiiminėti pašaliniais darbais…

Greičiau tai taptų realybe. Kietojo disko pakaitalas, dirbantis operatyviosios atminties greičiu.

Kažkas priminė ir pasiskaičiau apie NvIOpSRAM -  Non-volatile Integrated Quantum-Optical Synchronous RAM. Reali mokslinė fantastika. Specialios magnetinės kvantinės-optinės (na ir griozdiškas pavadinimas…) technologijos dėka į vieną kūbinį tam tikro akyto silicio kristalo milimetrą galima sutalpinti 3,2 GB informacijos (nors maksimali talpa - 6,4 GB). Įrašymas ir nuskaitymas, paprastai tariant, pagrįstas hologramine technologija. Tai reiškia, kad į vieno nanometro pločio sritį įvairiu kampu nukreipus lazerį, galima įrašyti 512 baitų informacijos (paprasčiau: tam pačiam plote skirtingu kampu - skirtinga informacija). Ši technologija leidžia pagaminti atminties paketus, kurių kiekvieno talpa siekia 256 GB. Toks paketėlis tėra  10 mm ilgio, 4 mm aukščio ir 4 mm storio.

Atmintyje naudojamas lazeris yra dalinamas į dvi dalis: nuskaitantį ir įrašantį. Pats įrenginys susideda iš trijų dalių: motininėje plokštėje montuojamo dekoderio/siųstuvo-imtuvo , kuriame yra lazerį skiriantis įrenginys, pats erdvinės šviesos moduliatorius, dar keli prietaisai, susiję su šviesos formavimu, bei optinio atvaizdo į elektrinius siganlus vertėjas; adapterio, kuris maitinanta lazerį, atminties kortą, bei visus elektroninius procesu; keičiamos atminties kortos.

Visa tai įgalina pagaminti iki 35 terabaių talpos atminties kortas (sudarytus iš kelių atminties paketų).

Ir būtent dėl tos sąvybės, kad atjungus maitinimą, atmintis neišsitrina (non-volatile), šiuos modulius taip pat galima naudotį kaip pakaitalą dabartiniams magnetiniams kietiesiems diskams! Argi būtų galima pykti ant kaupiklių, kurių kreipties laikas kaip dabartinių RAM’ų (ji neklystu, 40-60 nanosekundžių), kas įgalina per sekundę įrašįti 6, o nuskaityti 8 Gb duomenų?

Beje, jei jau užsiminiau apie kreipties laiką, tai NvIOpSRAM kreipties, įrašymo ir nuskaitymo laikas dar šimtus kartų mažesnis už dabartinių RAM’ų (nuo 0,15 nanosekundžių).

Firma “Atom Chip Corporation” jau gan senokai sukūrusi prototipinius nešojamus kompiuterius, kuriuose yra iki 1 TB (1024 GB) operatyviosios atminties ir iki 2 TB talpos kaupiklis. Negana to, ta pati firma yra sukūrusi tos pačios technologijos 6.8 Ghz taktinio dažnio procesorių “Quantum II” su 256 MB, kurį palaiko tiek WindowsXP, tiek Linux. Matyt veikimo principas toks pat, kaip ir įprastų procesorių.

Šiek tiek apie kainas.
Priklausomai nuo tam tikrų niuansų (išvedimo aikštelių skaičiaus (pin) ir kt.) 1 GB kainuoja nuo 6 iki 18 litų. Kad dabar būtų tokio pigumo RAM atmintinės…

Beje, pats brangiausias veikiantis portotipinis nešiojamas kompiuteris kainuoja nei daug, nei mažai - apie 45 000 litų.

Na, gal kiek ir pavėlavau čia su ta įskaita, bet tiesiog neišlaikiau neleptelėjęs, kad (švelniai išsireiškus ir, suprantama, tiesiogiai neinterpretuoti) durni visada ieško durnesniu or neteisus ieško kaltų. Sena kaip pasaulis tiesa =] Gan linksma, sedžiu aš sau ir klausaus gi kalbų/atsiliepimų/įspūdžių iš tosios įskaitos ir vos sulaikau juoką. Na, juokinga gal tik man, bet… Oj, dar prisiminus, tai aš net supykau, kad pre pavadinimo “2005 metų kompiuterinio raštingumo įskaita” nebuvo pridėtas prierašas “Spec. adaptuota protiškai atsilikusiems”. Kadangi man dauguma klausimų pasirodė, na, neminėsiu… ;] Tiesa, grįžtam prie temos, kur baigiau?.. Ak taip, juokinga, o kas? Ogi guodimaisi dviprasmiškai/triprasmiškais ir n-prasmiškais klausimais. Kad ir pradėt tarkim klausimu apie Linux, kažkas panašaus į “kuris iš šių teiginių netinka”. Ir atsakymų variantas - “Labiausiai paplitusi”. Aišku čia teisingas atsakymas, tačiau daug kas puolė ginčytis: aa, žiūrint kuria prasme “imsim”, jei namų vartojime, tai ne, jei serveriai ir etc., tai labiausiai paplitę… Nu ir pan. Tfu, ar specialiai durniais apsimetama? :D Arba, kokių diagramų nėra Exel’yje: Skritulinių, ovalinių, stulpeliniu ar dar, pamiršau, kokių. Na, ovalinių, tai ne, žiūrėk kiek rėkiančių: ištempk skritulį, štai tau ir ovalas. Oj, oj ;] Juokdariai, visų pirma oavals net nenaudojamas kaip vizualiai netikslingas (nu bent menkutę logiką pasitelkt galima), o jei jau 3D skritulinė diagrama atrodo kaip ovalas, tai čia kažkas blogai su orientavimusi erdvėje. Na ir t.t. ir pan. Jau neminėsiu tokių klausimų, kaip “Kokiu įrenginiu reikia pasinaudoti, norint kompiuteryje turimą draugo nuotrauką pasikabinti ant sienos?” (beje, kai kas vis delto pasirinko modemą) ir panašių, kuriuos skaitant trykšta ašara.

Na bet čia jau turbūt pats pradedu priekabaiauti. Pernai buvo per sunki įskaita, šiemet - lyg ir per lengva. Sąlyinai, jau neminėsiu tų žmonių, kurie PC naudojasi tik įvesti “www” ir pažiūrėt kokį filmą. Tokiems panašus testas kelia problemų. Dar daug laiko praeis, kol bus suformuluoti konkretūs reikalavimai tokiai įskaitai (juk ji dar tik antra), parinktas sunkumo lygis, kadangi reik išspręst gausybe klausimų dėl taikomosios programinės įrangos (kol kas vienvaldė Microsoft, nors dabartiniai analogai ne ką gali nusileist tiek funkcionalumu, tiek panašumu visais aspektais) ir pan.