Įrašai kategorijoje laisvalaikis

Atostogos Australijoje (1): pradžia ir Sidn?jus

Nesvietiškai besiilg?damas preš jau daugiau, nei pusmet? aplankytos šios kažkur toli vidury vanden? esan?ios šalies, sumaniau pasidalinti šiokiais tokiais kelion?s ?sp?džiais. Smagu bus pa?iam darkart pakeliaut, o tuo pa?iu gal sudominsiu dvejojan?ius, nes, užb?gant už aki?, galiu dr?siai teigti – visa tai buvo verta kiekvieno išleisto cento. Šiuo keli? ?raš? cikliuku žingsnis žingsnin nupasakosiu m?s? apskriet? maršrut? pietrytin?je Australijoje, pabaigoje pasidalindamas keliomis organizacin?mis smulkmenomis, patirtimis ir patarimais.

Per tris savaites šioje nuostabioje šalyje pasim?gaudami pamat?m tik kripšlel?, tad ateityje b?tinai tur?sim ?ia sugr?žti. Pasakojimas, beje, bus perd?m pozytivus – kam tas negatyvumas? Tad pirmyn!

Id?j? kelionei prieš pusantr? met? pamet?jo kolega, pats trumpai pabuvoj?s šioje Terra Australis Incognita. Lyg tarp kitko apie tai užsiminiau žmonai, o ji n? akimirkos neužtrukusi dvejon?se ?sakmiai tar? griežt? „Taip!“. Supratrau, kad šio reikalo jau nenusikratysiu, tad iš l?to prad?jau žvalgytis, kada ir kaip (o gal labiau – už kiek) geriausia ten nukeliauti. Kadangi aukštyn kojom šalies ir met? laikai yra aukštyn kojom, akivaizdu, kad geriausia ten nukakti yra j? šiltuoju periodu, kai m?suose dar šalta. Prie ši? pradini? s?lyg? prid?jus fakt?, kad vasar? jie patys intensyviai atostogauja, o skrydži? bendrov?s šiam periodui neteikia absoliu?iai joki? nuolaid?, tarp sprendini? liko tik (m?siškis) v?lyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo. Ir pasirinkom pavasar? (Australijos ruden?). Kod?l? Ogi bendras m?s? pom?gis – Formul? 1. Juk kovo viduryje prasideda naujas sezonas ir tai tradiciškai vyksta b?tent Australijoje, Melburne. Tad nukakti taip toli ir nesudalyvauti šiame renginyje b?t? buvusi didžiul? nuod?m?. O ypa? šiemet, kai buvo ?nešta daug pakeitim?, ?skaitant visiškai nauj? varikli? standart?.

Taigi gruodžio pradžioje, susitvarkius turistin?s vizos eVisitor reikalus, ? stal?i? atgul? kovo 1 d. Finnair skrydžio Sidn?jaus link bilietai. Pradžioje ketinome apžioti nesveikai daug – apl?kt bent pus? didži?j? miest?, šoktlet ? Tasmanij?, gal net savaitgaliui pal?kt iki Oklando Naujojoje Zelandijoje. Ta?iau supratom, kad šitaip strakaliodami liksim nieko dorai nemat?. Tr?ktel?jom stabd? ir planuose teliko tik pietrytin? žemyno dalis su trumpu paklydimu link Australijos vizitin?s kortel?s – didžiausio pasaulyje akmens Uluru (Ayers Rock).

Vietinis. J? mat?m itin nedaug

Vietinis. J? mat?m itin nedaug

Tad pirma šios išvykos stotele tapo daugiausiai gyventoj? turintis Australijos miestas Sidn?jus, kur? pasiek?me pirmadienio ryt?, prab?gus lygiai 30 valand? nuo kelion?s pradžios. Miestas mus pasitiko karš?iu, saule bei lietumi ir toks permainingas oras mus lyd?jo visos kelion?s metu. Greitai nusibeld? link miesto centro ?sik?r?me išsinuomotame kambaryje (daugiausiai Australijoje naudojom?s Airbnb nuomos platforma). Kadangi apsigyvenom visai šalia centrin?s miesto dalies, k?lion? jo širdin tiesiai per nuostabius Karališkuosius botanikos sodus (Royal Botanic Gardens) netrukdavo n? pusvalandžio. Tad jau pirm? vakar? grož?jom?s Sidn?jaus operos ir Harbour Bridge panorama tyliai sau kikendami, kad Lietuva vis dar š?la žiemoje.

Pirmas dalykas, kuris mus nustebino – pro šal? švilpiantys australai. Mat b?giojimas jiems – tas pats, kas valgymas ar miegas. Nacionalinis apavas Sidn?juje – b?gimo bateliai arba šlepet?s, nelygu tu prie j?ros, ar miesto centre. Nepratusiems mums komiškai atrod? kostiumuoti vyriškiai ir sijonuotos moterišk?s, per miest? p?din? apsiav? sportba?ius ir ? darb? maišiuke nešini „?prastais“ batais. Kaip ir panel?s vakare prie klub? persiaunan?ios ? aukštakulnius, kuriais vaikš?ioti joms sek?si sunkiai. Žmon?s jie paprasti – pirmiausia patogumas, ta?iau grožio irgi norisi. Žodžiu australai – itin aktyv?s ir visi m?s? sutikti mažiausiai bent kart? per dien? išb?gdavo pab?gioti, k?blindavo ? sporto sal? ar plaukiodavo baseine (kuris yra gana ?prastas daugabu?i? atributas). O dažniausiai ir dukart. Galb?t tod?l susidar? ?sp?dis, kad ?ia tiek mažai turin?i? antsvorio, nors  ir apstu greito maisto užkandini?, kaip ir bet kurioje kitoje „vakarietiškoje“ spartaus gyvenimo šalyje.

Sidn?jaus centras

Sidn?jaus centras

Pats Sidn?jus savotiškas miestas, iki šiol nežinau, ar jis man labiau patiko, ar nepatiko. „Žema?g?“ Viktorijos laik? architekt?ra graži, ta?iau miesto centras kiek nevyk?s. Šiaip jau m?gstu dangoraiži? rajonus, ta?iau Sidn?jaus CBD nors ir atrodo neblogai iš tolo, pa?iame jame jautiesi kiek nejaukiai. Atrodo šiek tiek padrikas ir netvarkingas, nuolad skendintis šeš?lyje, kai iš tikro švie?ia saulut?. Daug maloniau slampin?ti amplinkiniais gyvenamaisiais rajonais, užsukti ? parkelius, kuriuose net kaba lentel?s, raginan?ios žmones lipti ant žol?s, nes ji ?ia tam juk ir yra! Be jau min?t? statini?, tapusi? Sidn?jaus vizitine kortele, beigi keliolikos ? paveld? ?traukt? istorini? pastat?, nieko ?sp?dingo daugiau n?ra, o Sidn?jaus bokšte (Sydney Tower Eye) esanti antra pagal aukšti apžvalgos aikštel? Piet? pusrutulyje yra gana atgrasi, nes prašyte prašosi atnaujinimo. Bent jau naujo ?stiklinimo…

D?mesio vertos vietos: Darling Harbour (itin populiarus miestie?i? laisvalaikio praleidimo centras, gausu kavini?, restoran?, parkeli?, muziej?), The Rocks (istorinis Sidn?jaus centras, seniausia jo dalis), Royal Botanic Gardens (milžiniškas botanikos sodas, nak?iai, beje, uždaromas), pietin?s miesto dalies šiaur? (Potts Point ir Elizabeth Bay rajonai), Circular Quay (pagrindinis vandens transporto mazgas, Sidn?jaus operos ir uosto tilto kaiminyst?). Atskiro d?mesio nusipelno pats Sidn?jaus uostas (Port Jackson) ir palei Ram?j? vandenyn? išsid?st? trumpu?iai žydro vandens papl?dimiai, nuo ?žymiojo Bondi Beach iki Coogee Beach. ?sp?dingiausia uosto panorama, žinoma, atsiveria nuo apžvalgos aikštel?s viename iš Harbour Bridge kolon?. Vaizdas – absoliu ?iai lyg atvirut?je! Iki kelion?s buvau užsid?j?s šios panoramos wallpaper’?, o gr?ž?s jau gal?jau naudoti savo nuotrauk?, nes net be retušavimo viskas atrodo lygiai taip pat :) Tiesa, pramoga perlipti tilto konstrukcijomis nepasinaudojau, nes žmona niekaip nesutiko, o vienam kabarotis už kelis šimtus doleri? nebuvo didelio noro.

Bondi beach, populiariausias ir žymiausias Sidn?jaus papl?dimys

Bondi beach, populiariausias ir žymiausias Sidn?jaus papl?dimys

Ne k? prastesni vaizdai atsiveria ir plaukiojant pa?ia ?lanka – visiškas must do. Vien? dien? nusprend?m persikelti kiton miesto pus?n ir nukeliaut ? atokesn? Manly papl?dim?. Kelion? keltu iš uosto trunka apie 25 minutes, ta?iau to net nepajunti, nes plaukdamas godžiai ryji nuostabius pakrant?s vaizdus. Tad visai verta naudotis kelt? paslaugomis, tik kurios, gaila, yra gana nepigios.

Nutolti nuo miesto verta dar ir d?l to, kad atsid?ri ar?iau vietini? austral? ir toliau nuo turist?. Žinoma, Manly papl?dimis n?ra visiškai izoliavesis nuo turist?, ta?iau tuo jis ir išskirtinis, kad ?ia renkasi daugiausia gretim? rajon? gyventojai. Tad ir atmosfera kiek kitoniška – ore tvyro visiškas atsipalaidavimas. Ramus, tylus, mažo eismo intensyvumo rajonas, šilti, išsišiep?, atsipalaidav? žmon?s, banglent?s, sm?lis, jachtos, palm?s ir visai netik?tai atrastas mirkobravoras „4 Pines“, kurio alus jau per pirmas dienas Sidn?juje sp?jo atkreipti ? save d?mes? parduotuv?je, o liežuvis nenustodavo jo reikalauti. Iš ba?kos jis dar puikesnis! Atsitraukus atokiau sunkiau sekasi suprasti ir australietišk? angl? kalbos dialekt?: vartojama vis daugiau slengo, kurio iš anksto neišstudijavus beveik ne?manoma suprasti. Tad pasitaiko net ir toki? situacij?, kai bare tesupranti tik standartin? pasisveikinim? „Hello mate! How ya doin’“ ir daugiau nieko :-)))

Visur gausu mums kiek ne?prastos gyv?nijos (australinis baltasis ibis)

Visur gausu mums kiek ne?prastos gyv?nijos (australinis baltasis ibis)

Žymusis Bondi papl?dimys, savo ruožtu, visiškai kitoks. Kadangi iki jo nusigauti kiek papras?iau (nors viešojo transporto sistema Sidn?juje šiaip jau sud?tinga net patiems miestie?iams), jis nuolat sausakimšas. ?ia verta per daug neužsib?ti, o vietoj to pasivaikš?ioti uol?ta pakrante iki pat Coogee papl?dimio: uola, ?lanka, siauras ruožas sm?lio, uola, ?lanka, siauras ruožas sm?lio ir taip iki galo (taip, ?ia ne „havajietiški“ begaliniai balto sm?lio papl?dimiai, bet toki? irgi esama, tiesiog reikia nusibelsti kiek šiauriau Australijos). Taigi vien? nuostabiai saul?t? ir karšt? ryt? prad?jom š? maršrut?, ta?iau baigti teko kiek nusigandus. Coogee papludimys pasitiko gresmingu audros frontu (žr. nuotrauka galerijoje arba video ?ia), o nuvilnijusi li?tis sutrkd? eism? visame Sidn?juje pa?io vakarinio piko ?karštyje – užlietos gatv?s tapo nepravažiuojamos, eism? nutraukti tur?jo netgi traukiniai. Ta?iau visa tai baig?si taip greitai, kaip ir prasid?jo. N0rs Melburnas ir gars?ja besimainan?iu lietingu klimatu, sidn?juje vandens iškrenta net iki 3 kart? daugiau, ta?iau viskas ?vyksta žaibiškai ir vienu ypu.

Ta?iau nepaisant lietaus jau po keli? dien? m?s? SPF 30 kremas nuo saul?s iškeliavo šiukšliad?ž?n, nes SPF 50+ ?ia yra nepamainomas. Net jau neminint to fakto, kad ir pastaruoju reikia teptis labai dažnai, antraip akimirksniu savo k?nu imi jausti, kod?l šioje šalyje mirtingumas nuo odos v?žio yra vienas didžiausi? visame pasaulye. O papl?dimyje sutikti žmones nešinus vieno litro (!) kremo talpomis – nieko ne?prasto.

Šio ?rašo pabaigai tik pridursiu, kad viešasis transportas Sidn?juje yra pakankamai sud?tingas. Be vienkartini? biliet?li? egzistuoja dieniniai, savaitiniai ir panašiai, bet j? r?ši? – labai daug. Vieni negalioja autobusams, kiti negalioja laivams, treti tik iki tokios zonos, ketvirti – iki anokios. Sistema paini ir patiems Sidn?jaus gyventojams. Susisiekimas miesto centre dar perprantamas, aptarnaujamas traukini?, bet nusigaudi ? pakraš?ius darosi kebliau, kai reikia pers?sti ? atobusus. Pastarieji Sidn?juje – sud?tingiausia sistema, nes j? maršrut? yra begal?, o kelion?s kaina priklauso nuo kertam? tam tikr? (ne konkre?iai miesto) zon? skai?iaus. Kiek t? zon? kirsti reiks nusigaunant iš vieno taško ? kit? dažniausiai neaišku, tiksliausiai gali atsakyti tik pa?io autobuso vairuotojas (net rekomenduojama jo klausti), o dar jei reikia pers?sti – juoda painiava, stotel?s vos pastebimos, bendro vis? maršrut? žem?lapio niekad neb?na. Na, bet bent jau iš ir ? oro uost? papulti lengva.

Žem?lapis: Lietuvos aludariai

Remdamasis www.alutis.lt ir V? Registr? centro informacija sužym?jau Lietuvos alaus daryklas ir darykl?les. Iš pradži? š? žem?lap? dariau sau, nes planavau vienos kelion?s metu aplankyt? šiek tiek maž?j? aukštai?i? aludari?, ta?iau planas neišdeg?, tad pabaig?s darb?, dalinuosi juo su jumis (pastabos, komentarai ir pasi?lymai visad laukiami). Beje, Alu?io informacija senokai neatnaujinta, tad pateikiamame veikian?i? aludari? s?raše yra apie 10 savo veikl? nutraukusi? ?moni?.


Ži?r?ti Lietuvos aludariai didesniame žem?lapyje

Lyderiai savaime aišk?s: Panev?žys, Pasvalys, Pakruojis ir Biržai. Tad jei nesikratot alaus ir kartais l?ksite pro kur? iš miest? ar miesteli?, ant kuri? pad?tas bent vienas žalias žymeklis, pabandykit užsukti, galb?t pavyks gauti šviežios putel?s.

O ta pa?ia proga pasidalinsiu naujiena, kad rugs?jo 5-6 dienomis Belmonte vyks „Maž? alaus darykl? švent?“. Tiesa, „Vilkmerg?s“, „Birž? alaus“, „Ponoro“ ir „Kauno alaus“ mažomis daryklomis nepavadin?iau…

Serijos „Zenitas“ s?rašas

Zenitas

Jei kam ?domu, pateikiu klasika tapusios mokslin?s fantastikos serijos „Zenitas“, kuri? nuo 1971 m. leido „Vaga“, o nuo 1985 m. iki pat 1992 m. – „Vyturys“, knyg? „išpl?stin?“ s?rašiuk?. Ne šiaip bibliografinis s?rašas, o su viršeliais, trumpais aprašymais ir kt. ?doma ar ne tiek ?domia informacija. Ne apie visas knygas informacij? sud?jau – mano paties bibliotek?lei dar šiek tiek tr?ksta iki 52 knyg? :) Bet tikiuosi, kad palaipsniui išbaigsiu. Jei turit pastab? ar min?i?, k? pakeisti, koki? info prid?ti, pasakykit.

Kult?rinis gyvenimas (10)

Seniai berašiau jau tokia tematika. Nors ir dabar nieko daug nepapasakosiu, mat savaitgal? tebuvo aplankyti du renginiai. O viename iš j? grei?iausiai apsilank? beveik visi skaitytojai.

Taigi vakar v?l lankiausi „Keistuoli? teatre“. Nul?k?m paspoksoti ? tragikomedij? Juokdario mirtis arba kas nužud? Šekspyr?. Nors nuo šio spektaklio premjeros pra?jo beveik 5 metai, galiausiai pasitaik? palanki proga j? pamatyti. Ir galiu pasakyti, kad tai vienas iš geriausi? Keistuoli? darb?, nors man jie visi savotiškai geriausi. Nuomon?, be abejo, subjektyvi, nes taip ir turi b?ti: kiekvienas ži?rovas teatre randa tai, kas svarbu tik jam vienam. Komiškai ir ironiškai, ta?iau toli gražu ne paviršutiniškai vaizduojamos veik?j? iš žymi? Viljamo Šekspyro k?rini? mirtys. Mirtis ir poži?ris ? j? yra šio spektaklio pagrindas.

Beje, s?d?ti pirmoje eil?je per pat? vidur? yra tikras „kaifas“. Matosi kiekvienas, net ir menkiausias, aktoriaus krustel?jimas, kiekvienas mažytis prakaito lašelis veide. Smagu :)

Na o prieš spektakl? buvom nuslink? ? „Knyg? mug?“. Ties? sakant, net nežinau, ko ten einu. Mat sutaupyti mug?je tikrai nesutaupysi, nes reikia mok?ti už biliet?, o populiaresnes knygas kai kurios leidyklos parduoda netgi brangiau, nei si?lo paprastai. Aišku, pasitaiko ir vienas kitas nukainavimas, netgi per pus? kainos, lyginant su knygynais. Ai, bet koks skirtumas, išvardinsiu pastarosios savait?s pirkini? s?raš?, kurio, grei?iausiai, užteks pusei ar net visiems metams…

Taigi pirmu taikymu pa?iupau Aldous HuxleySala. Tai paskutin? šio rašytojo knyga, kurioje jis antiutopiško poži?rio pasaul? pakei?ia ? šviesesn? – utopin?. ?domu bus palyginti su jau perskaityta knyga Puikus naujas pasaulis. Beje, skai?iau, jog „Kitos knygos“ dar šiais metais žada išleist jo es?: Suvokimo durys ir „Rojus ir pragaras“. Truputis filosofin?s psichodelikos ir eksperiment? su meskalinu. Nors galb?t prieš tai reik?t? perskaityti bene labiausiai vertinam? jo knyg? Kontrapunktas, nors kažkod?l atrodo, kad iki šios 600 psl. knygos man dar reik?t? „paaugti“.

Tiesa, prie šios knygos gavau leidykla „dovanojo“ Vytauto Kubiliaus apybraiž? trimis kalbomis apie Adom? Mickevi?i?. Matyt nusprend? atsikratytu leidin?lio, nes 3000 egzempliori? tiražas išleistas dar 1998 m. pabaigoje.

Taip pat ta pa?ia proga, pa?iupau „Tyto Alba“ perleist? A.C.Clarke mokslin?s fantastikos klasik? 2001 met? kosmin? odis?ja. Tiesiog ? asmenin? kolekcij? :)

Kiek anks?iau dar ?sigijau pa?i? pirm? George Orwell parašyt? knyg?Dienos Paryžiuje ir Londone. Žinoma, tai ne 1984-?j? ar Gyvuli? ?kio tipo antiutopija, o pusiau autobiografinis pasakojimas apie gyvenim? skurde. Ir dar, v?lgi tos pa?ios „Kitos knygos“ planuoja šiemet išleisti dar vien? jo memuar? knyg? – atsiminimus apie Ispanijos pilietin? kar? Katalonijai pagerbti.

O penktadien? netik?tai gavau dovan? dar vien? knyg?, nors važiavau jos nusipirkti. Pats Romualdas Karazija padovanojo „Žalias teorijos medis: Akad. A.Jucys. Gyvenimas ir mokslin? veikla“. Tai lengvai skaitoma knygel? apie Adolf? Juc?, vien? iš žymiausi? lietuvi? fizik?, labiausiai žinom? už daugiaelektroni? atom? teorijos k?rim? ir vystym?. Talentingo žmogaus b?ta, tur?jusio dideles vertybes. Pvz., ar žinojote, jog atk?rus Vilniaus universitet? ir dal? fakultet? atk?lus iš Kauno (Lietuvos universiteto), A.Jucys, nor?damas pažym?ti š? išimtin? ?vyk?, p?s?ias per dvi dienas at?jo iš Kauno ? atgaut? sostin?? Ir tiesiai ? Chemijos ir fizikos skyriaus r?mus Naugarduko gatv?je, nes nor?jo sužinoti b?simas studij? ir darbo s?lygas? O be šio didelio pasišventimo mokslui, jis vis? laisvalaik? skyr? gimtojo žemai?i? krašto tyrin?jimui ir kalbotyrai.

Ir tod?l vos susilaikiau nenusipirk?s Juozas Vidmantis Vaitkus: Per mokslo prizm?. Knygos apie j? pat? ir puslaidininki? istorij?, išleistos jo 65 met? jubiliejaus proga 2006 m.

Ta?iau teko atsisakyti ir atid?ti tai atei?iai, nes mano lentynoje guli turb?t kokios 7 neperskaitytos knygos, iš j? 4 jau prad?tos. O laiko šiam malonumui turiu gana nedaug. Bet… gal geriau atid?siu visus (kad ir svarbius) darbus, ir šiandien atsiduosiu kerin?iam spausdintam žodžiui. Kad ir k? bekalb?tum?t apie naujas technologijos, šito man niekas neatstos.

P.S. Gal kas žino, kod?l veinas rašytojas (berodos Romualdas Zubinas) taip varganai atrod? (žr. ?ia, 11 nuotrauka nuo viršaus)? Net gaila pasidar?… Kiek gird?jau, jo knyga „Perk?nas“ gana prieštaringai vertinama, tai gal nelabai kas perka tuos 800 egzempliotri??

Superlaidumas: magneto levitacija

Šiandien fakultete per pertrauk? paskubom pažaid?m su YBCO superlaidininku ir magneto levitacija. Klipo kokyb? prasta, nes filmavau mobiliuoju telefonu. Galb?t ateityje ?d?siu “rimtesn?” filmuk?.

Tos juodos šuk?s po magnetuku – sul?žusi superlaidininko plokštel?. Šukes atšald?m skystu azotu, kurio virimo temperat?ra yra ?196 °C. Šiuo b?du padedama aukštatemperat?riui superlaidininkui pasiekti superlaidumo b?sen?, kurios kritinio taško temperat?ra (kuomet šios savyb?s išnyksta) yra šiek tiek aukštesn? už azoto virimo.Gaila, bet paprastai reiškinio nepaaiškinsiu, nes neturiu sugeb?jim? aiškiai reikšt mintis. Tiesiog pasakysiu, kad ?ia pasireiškia Meissner‘io efektas, t.y. superlaidininkas tuo pa?iu yra ir idealus diamagnetikas (jis savotiškai „išstumia“ magnetin? lauk? iš sav?s) ir „flux trapping“ (srauto pagavimas, ?kalinimas). Grubiai kalbant, superlaidininkas tarsi ?simena j? supant? magnetin? lauk? ir išlaiko toki? sistemos b?sen?.