Tiesiog surinkau į krūvą kokios yra mokamos ir nemokamos DVB-T programos Lietuvoje. Iki 14 nemokamų programų galima stebėti visoje Lietuvoje. Mokamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugas visoje Lietuvoje teikia tik „Skaitmeninė Gala“, o Vilniuje - dar ir „Balticum“ (žr. žemiau pateiktas pastabas dėl matomumo).

Beje, rinkdamiesi mokamą DVB-T nesigundykite vien tik retransliuojamų programų skaičiumi, mat iki 14 iš jų galima matyti nemokamai. Taigi „Skaitmeninė Gala“ giriasi rodanti 40 programų, bet realiai mokate už 26; „Balticum“ teigia rodanti 23 programas, realiai mokate už 9. Žinoma, nemokamų programų skaičius gali ir keistis, kadangi pagal skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį, visais skaitmeninės televizijos tinklais privalo būti siunčiamos ne mažiau nei 5 nemokamos programos, įskaitant dvi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas.

Pastabos dėl matomumo:

• Mokamos „Balticum“ programos matomos tik Vilniuje ir apskrityje iki 60 km nuo Televizijos bokšto.
• Mokamos „Skaitmeninė Gala“ aukštos raiškos (HD) programos matomos tik Vilniuje ir apskrityje iki 60 km nuo Televizijos bokšto.
• TEO 2 tinklo programos matomos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Biržų miestuose ir apylinkėse iki 60 km atstumu nuo siųstuvo.
• Likusių tinklų tikėtiną matomumą savo vietovėje galite pasitikrinti RRT svetainėje.

Kitos pastabos:

• Žali laukeliai - nemokamos programos.
• Raudoni laukeliai - mokamos programos.
• Kanalų centriniai dažniai nurodyti Vilniuje, tačiau jų žinoti nebūtina - pakanka atlikti skenavimą visu diapazonu.
• EPG - elektroninis programos gidas.
• LNK kai kuriuos kita kalba rodomus filmus ar programas leidžia klausytis originalo kalba.
• Tikimasi, kad programa „Showtime“ bus pradėta transliuoti nė vėliau liepos 1 d. kaip „Skaitmeninė Gala“ programų paketo dalis.

Daugiau informacijos - atitinkamų televizijų interneto svetainėse, forum.radiocool.lt, skaitmenine.lt, rrt.lt.

Nors analoginę antžeminę televiziją žada palaipsniui išjungti jau nuo 2012 m., iki šiol manęs tai nejaudino – televizoriaus beveik nežiūriu, o jei ir tenka, tai tik tam tikras laidas. Būtų man visas šitas reikalas ir toliau nerūpėjęs, jei ne Kazimieras Vasiliauskas ir „Formulė 2“. Bėda ta, kad šiemet šias lenktynes pradėjo transliuoti „Sport1“ kanalas ir todėl oficialiame čempionato tinklalapyje Lietuvai nebeleidžiama žiūrėti tiesioginės transliacijos per „Eurosport“. Baisiai supykau, mat ir „Formulės 1“ nerodo per TV3 – prakeiktas „Viasat“ perkėlė į savo mokamą sporto kanalą. O tai buvo vienintelis aktyviau stebimas sportas…

Ale kai pyktis kiek atlėgo, prisiminiau, jog „Sport1“ gi transliuojamas skaitmeniniu antžeminiu būdui. Galimybėms žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją patikrinti pasiskoliniau „DGIVOX Micro HD“ kompiuterinį DVB-T imtuvą (mūsuose kainuoja ~130 Lt). Pridėtą anteną (tiksliau 15 cm vielos gabalą) atidėjau į šalį ir pajungiau vidinę kambarinę su stiprintuvu.

Prie imtuvo pateikta „ArcSoft TotalMedia 3.5“ programa man nepatiko dėl dviejų paprastų priežasčių: 1) tai media centras, turintis krūvą man nereikalingų funkcijų; 2) jokios nustatymų laisvės, t.y. nėra galimybės pasirinkti vaizdo/garso dekoderių, įrašymo nustatymų ir t.t. Tad parsisiunčiau vieną populiariausių nemokamų alternatyvų – „AltDVB“ (kuri neatnaujinama jau 4 metus). Deja, programa vis teigė, kad nėra televizijos signalo, tad puoliau ieškoti kitų nemokamų alternatyvų. Tai, ką radau, arba visai neveikė, arba veikė blogai. Iš bėdos galima žiūrėti ir VLC grotuvu, bet ten taipogi trūksta funkcionalumo, nėra EPG (elektroninis programų gidas; šiuo metu jį turi tik keli kanalai).

Grįžau prie „AltDVB“ ir kai jau buvau beprarandąs viltį, netyčia Radiocool forume užtikau nuorodą į alternatyvią BDA sąsają (žr. instrukcijos pabaigą) ir bingo! Programa pradėjo normaliai veikti.

Gyvenu Vilniuje miškingoje vietovėje ir matau visus 14 nemokamų kanalų (kai tuo tarpu žiūrint analoginę, tematau kelis, o ir tuos beveik visus per sniegą). Tačiau nėra tokios padėties antenai, kurioje gerai pagautų visų keturių tinklų programas, tad tenka ją nežymiai pastumdyt. O blogiausia, kai šalia jos atsisėda katinas ar suskamba mobilus. Ir apskritai kambarinė antena smarkiai reaguoja net į vaikščiojimą po kambarį, todėl mąstau, kad galbūt reiks susilituot logoperiodinę su stiprintuvu ir iškišt laukan.

Savaitgalį imtuvą teko išbandyti ir kaime (Kupiškio raj.). Likau maloniai nustebintas, mat ten taip pat pagavo visus nemokamus kanalus, krūvelę mokamų ir dar kelis latviškas (deja, signalas buvo ypač silpnas, tad nieko nemačiau). Ir viską tik naudojant paprastą kambarinę anteną su stiprintuvu.

Taigi nusprendžiau, kad verta įsigyti DVB-T imtuvą ir pačiam, juoba investicija nėra labai didelė.

DVB-T nemokamos programos: LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, TV6, Info TV, Liuks!, Lrytas.tv, Sport1, Balticum, TV Polonia, BBC World.

Daugiau apie DVB-T Lietuvoje: Radiocool forumas.

Pirminis užmanymas buvo išsikepti trijų spalvų blynų. Deja, niekur nepavyko gauti maistinių dažų, o kitomis priemonėmis norimo efekto nepasiekėm, todėl nusprendėm šiek tiek nukrypstant nuo temos visvien įgyvendinti planą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Užgavėnes paminėti kartu - susukom “trispalvius” lietinius blynus.

Pjūvis prieš kepimą:

Pjūvis po kepimo:

O čia į tą pačią šventinę trispalvę nuotaiką:

Buvo skanu :-)

Remdamasis www.alutis.lt ir VĮ Registrų centro informacija sužymėjau Lietuvos alaus daryklas ir daryklėles. Iš pradžių šį žemėlapį dariau sau, nes planavau vienos kelionės metu aplankytį šiek tiek mažųjų aukštaičių aludarių, tačiau planas neišdegė, tad pabaigęs darbą, dalinuosi juo su jumis (pastabos, komentarai ir pasiūlymai visad laukiami). Beje, Alučio informacija senokai neatnaujinta, tad pateikiamame veikiančių aludarių sąraše yra apie 10 savo veiklą nutraukusių įmonių.

Žiūrėti Lietuvos aludariai didesniame žemėlapyje

Lyderiai savaime aiškūs: Panevėžys, Pasvalys, Pakruojis ir Biržai. Tad jei nesikratot alaus ir kartais lėksite pro kurį iš miestų ar miestelių, ant kurių padėtas bent vienas žalias žymeklis, pabandykit užsukti, galbūt pavyks gauti šviežios putelės.

O ta pačia proga pasidalinsiu naujiena, kad rugsėjo 5-6 dienomis Belmonte vyks „Mažų alaus daryklų šventė“. Tiesa, „Vilkmergės“, „Biržų alaus“, „Ponoro“ ir „Kauno alaus“ mažomis daryklomis nepavadinčiau…

Pažįstamo pakalbintas šeštadienį nusprendžiau su antra puse paaukoti dalį brangaus laiko ir nuvykti į Lietuvos karybos istorijos festivalį, vykusi ant Dubingių piliakalnio. Nors panašaus pobūdžio renginyje „Apuolė 854“, prisipažinsiu, niekad nebuvau, tačiau praleisti čia pat rengiamą nemokamą reginį buvo nuodėmė. Deja galiausiai atėjęs šeštadienio rytas visiškai nepradžiugino – kaip tyčia pildėsi meteorologų prognozės, kad juos kur velniai, ir, susiruošus į kelionę, dangus prakiuro. Tikėdamiesi išpranašauto popietinio pragiedrėjimo, traukėm link Dubingių, ale kuo labiau artėjome prie miestelio, tuo smarkiau pliaupė. Gerokai paklaidžioję po apylinkes, galiausiai atvykome į vietą ir nors pagal programą vėlavome beveik valandą, renginys buvo tik beprasidedąs, o po šlapius laukus slankiojo apie keliasdešimt tokių pačių žioplių.

Netrukus po oficialios festivalio pradžios ir klubų prisistatymų, visi buvo pakviesti prie „gardo“ stebėti V-VII a. dvikovų ietimis. Vykstant kovoms pro debesis ėmė skverbtis pirmieji saulės spinduliai, o joms pasibaigus (nugalėtoju tapo vieno klubo mokinys, nukovęs savo mokytoją) visai prasigiedrijo. Už šią išsipildžiusią pranašystę orų spėjikams teko atleisti ir prakeiksmą atsiimti, mat esant tokiam orui nusimatė smagaus laiko iki pat vakaro.

Kovos ratas (IX-XII a.)

Netrukus po iečių kovų sulaukėm pirmųjų masinių kautynių, kuriose susirėmė baltai ir vikingai (IX-XII a.). Dėl akivaizdžios baltų ginkluotės persvaros, vikingai buvo vystomi į vystyklus ir atrodė varganai. Tat tegu žino, su kuo turi reikalą Pabaltijo žemėje.

Baltų ir vikingų masinės kautynės (IX-XII a.)

Pertraukėlių tarp kovų metu buvo galima buvo apžiūrėti, kuo užsiiminėja negausiai susirinkę amatininkai. Žinoma, viskas standartiška (puodų žiedimas ir degimas, maisto virimas, stiklo pūtimas, kalvis, senoviniai pagal rainius atgaminti papuošalai ir kt.), bet miela ir gražu. Akies ir rankos taiklumą buvo galima išbandyti pas nuošalėje įsikūrusius indėnus, leidusius pašaudyti iš lanko. Velnioniškai sudėtingas reikalas, ypač kai matai, kaip tavo iššauta strėlė beskriedama taikinio link ima ir nukrypsta šonan. Galiausiai už penkių litų monetą buvo galima pašaudyti iš šautuvo pas Napoleono laikų lietuvių karius. Pastarieji savo nesibaigiančiomis parako atsargomis spėjo įgristi daugeliui. „Prisigeria ir šaudo, kol parakas pasibaigia“.

Pasivaikščiojus ir užkandus laikas atėjo XIII a. Vakarų Europos riterių kovų turnyrui. Deja, šioje istorijoje turiu spragų, todėl ordinus skirti sekasi sunkiai. Kiek supratau, buvo Tamplierių, Livonijos ordino ir Hospitalierių atstovų. Iš kovotojų komentarų girdėjau, jog kovoti ligi 10 pataikymų – labai sunkus uždavinys. Ir iš tikro, riteriai po kelių smūgių pailsdavo ne tik nuo sunkių šarvų, bet ir nuo iš peties pleškinančios saulės. Tad kai kuriems greičiau pasireikšdavo perkaitimas, negu nuovargis. Reginį stiprino iš po šalmų atsklindantis sunkus ir garsus kovotojų alsavimas.

Vakarų Europos riterių turnyras (XIII a.)

Riteriams kiek atsipūtus, dauguma pradėjo ruoštis antroms ir paskutinėms masinėms kautynėms. Į mūšio lauką žūtbūtinei kovai išėjo jungtinės baltų pajėgos ir vokiečių ordinai. Tiesa, idant būtų išlygintos jėgos, keliems saviškiams teko pereiti priešų germanų pusėn. Todėl šios kautynės atrodė nepalyginamai geresnės už pirmas. Kaip ir dera, baltai priešus sudorojo visais užėjimais, o paskutinis susirėmimas daliai žiūrovų įvarė baimės. Mat, besiruošdami susirėmimui, kariai nusprendė pakeisti bėgimo trajektoriją ir visu greičiu pasuko žioplių minios link.

Baltų ir vakarų Europos riterių masinės kautynės (XIII a.)

Tuo ir baigėsi mūsų pasisvečiavimas festivalyje. Archajinio folkloro ansambliui „Sedulai“ pradėjus savo pasirodymą, nusprendėme keliauti namo. Tad pabaigai – nuoširdi padėka organizatoriams už tikrai puikų renginį ir jo atmosferą!

• Daugiau nuotraukų
• Oficiali renginio svetainė

(Taip pat publikuota „Hell Musc“)