Eilinį sykį teko atsitraukti nuo tinklaraščio rašymo ir informacijos apie Keistuolių perdainuotus kūrinius pateikimo. Planuoju nereguliariai, bet dažniau sugrįžti prie viso šio reikalo, na o tam kartui tik trumputis įrašas su gerai žinoma lietuviška daina.
„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:
Originalas:
Nėra ką daug kalbėti apie šį kūrinį. Dažnas Kaunietis jį laiko kone miesto himnu.
Netikėtai užgriuvus darbams teko šiek tiek atidėti įrašus į šalį, bet šiandien visgi patalpinau tokį trumputį apie dar vieną gerai žinomą kūrinį :) (P.S. Naujas įrašas bus tik kitą savaitę…).
„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:
Originalas:
Na, apie „Brėmeno muzikantus“ turbūt net nereikia pasakoti. Tai vienas iš populiariausių tarybinių multiplikacinių filmų. Virš 21 minutės trukmės juosta sukurta 1969 m. (rež. Inesa Kovalevskaja) pagal vokiečių rašytojų Brolių Grimų vieną iš žymiausių pasakų tuo pačiu pavadinimu. Filmukas, kaip šiuo metu pripažįstama, išpopuliarėjo dėl gerai įsimenamos muzikos. O ją parašė žymus rusų kompozitorius Genadijus Igorevičius Gladkovas (Геннадий Игоревич Гладков). Ne paslaptis, kad būtent šio filmuko garso takelis ir atnešė jam visasąjunginį pripažinimą. Muzikinis sąrašas jo ilgas, mat muziką rašė spektakliams, filmams ir filmukams. Tame tarpe gerai žinomiems „Mažylis ir Karlsonas“, „Karlsonas sugrįžo“, Brėmeno muzikantų tęsiniui ar, pvz., populiariai komedijai „Sėkmės džentelmenai“ (Джентльмены удачи, 1971 m.) ir kt.
Daina „Ничего на свете лучше нету“
Beje, paminklas keturiems pasakos veikėjams – gaidžiui, katinui, šuniui ir asilui – pastatyta ne tik pačiame Brėmene, bet net ir Lietuvoje. Iš medžio išdrožtą skulptūrą galima išvysti Viduklėje (Raseinių raj.):
Brėmeno muzikantų skulptūra Viduklėje (Aut. CD, CC-BY-SA licencija)
„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:
Originalas:
Beveik devynių minučių trukmės multiplikacinis filmas „Крошка енот“ (rež. Olegas Čiurkinas), Lietuvoje žinomas kaip „Meškėniukas“, pasirodė 1974 m. Sukurtas JAV rašytojos Lilian Moor pasakos „Little Raccoon“, kuri buvo labai populiari Tarybų Sąjungoje, motyvais (šios serijos knygų ten parduota daugiau kaip 375 000 kopijų). Filmukui muziką, kaip ir populiariausią jos dainą, parašė žymus kompozitorius Vladimiras Šainskis (Владимир Шаинский). Na o su šio kompozitoriaus muzika pažįstami visi, kurie bent sykį yra matę vieną kitą populiaresnį Tarybų Sajungos filmuką, pvz., dainos „Песенке крокодила Гены“ (Krokodilo Genos daina) ir „Голубой вагон“ (Mėlynas vagonas)iš „Kulverstuko“. Autorius kūrė muziką ir filmams, miuziklams, net operai. Pelnė TSRS Valstybinę premiją ir eilę kitų apdovanojimų.
Dainelė „Улыбка“ iš multiplikacinio filmo „Крошка енот“
Taigi tęsiu įrašų seriją apie tai, ką groja Keistuolių teatras „Paskutiniuose Brėmeno muzikantuose“.
„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:
Originalas:
Vėlgi įdomi situacija. Iš tikro „El Cóndor Pasa“ yra parašyta Peru kompozitoriaus ir etnomuzikologo Daniel Alomía Robles. Ši kompozicija įeina į zarzuelą tokiu pačiu pavadinimu. Zarzuela yra ispanų lyriškas draminis muzikos žanras, kuriame dainavimą keičia pasakojimas, šiuo metu įterpiantis net operos ir pop muzikos dainas, šokius. Žanro pavadinimas kilo iš Karališkojo medžiotojų namelio „Palacio de la Zarzuela“ (šiuo metu čia gyvena Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I ir karalienė Sofija) netoli Madrido, kuriame pirmą kartą buvo atliktas tokio tipo pasirodymas.
Taigi, minėtas Daniel Alomía Robles 1913 m. parašė zarzuelos “El Cóndor Pasa” muziką, o Julio Baudouin slapyvardžiu Julio de La Paz – libretą (žodinį tekstą). Kūrinys pirmą kartą publikuotas 1933 m., o šiuo metu yra įtrauktas į Peru kultūrinį paveldą. Pasakojimo veiksmas vyksta Cerro de Pasco miesto kasykloje, o pasakoja apie tragišką konfliktą tarp indėnų ir „Sjones“ (saksonų) – šeimininkų iš Europos. Tai amžina kova, kuomet nužudžius kasyklos šeimininką, jį pakeičia kitas atvykėlis. „Condor“, t.y. Andų kondoras (grifų šeimos narys, didžiausias Vakarų pusrutulio skraidantis paukštis; gali pakilti net į 5 km aukštį) pavadinime simbolizuoja laisvės idealą.
Populiariausia šio kūrinio daina, „El Cóndor Pasa“, atliekama pasakojimo pabaigoje. Parašyta pagal tradicines Andų dainas, melodija panaši į cashua, tam tikrą Andų dainas ir šokį apimantį žanrą. Iš pradžių kompozicija buvo be žodžių. Vėliau pridėtas pasakojimas kečujų kalba (Inkų imperijos kalba, kuria šiuo metu dar kalba apie 10 mln. žmonių), kuriame dainininkas kviečia didįjį Andų kondorą grąžinti jį į senąją inkų karalystę – Maču Pikču.
Stilizuotą „El Cóndor Pasa“ atlieka „Espíritu Andino“
Pastarąją dainą išpopuliarino JAV dainininkai „Simon & Garfunkel“. Šios melodijos interpretaciją, pavadinimu „El Condor Pasa (If I Could)“, 1970 m. išleido paskutiniame savo studijiniame albume „Bridge Over Troubled Water“. Pastarasis albumas susilaukė didelio populiarumo, tų pačių metų sausio 26 d. pasiekė „Billboard Music Chart“ albumų topo viršūnę. 1971 m. pelnė Grammy Metų albumo ir „Best engineered album“ apdovanojimus, titulinė daina pelnė Grammy Metų įrašo ir Metų dainos apdovanojimus. Pasaulyje parduota per 25 mln. šio albumo kopijų. 2003 m. „Rolling Stone“ žurnalas 500 geriausių visų laikų albumų sąraše 51 numeriu įrašė būtent šį albumą.
Šios versijos istorija prasidėjo nuo to, kai Paul Simon Paryžiuje išgirdo grupės „Los Incas“ atliekamą melodiją. Grupė, greičiausiai dėl neišprusimo, P.Simon papasakojo, esą tai XIX a. nežinomo kompozitoriaus kompozicija. Tuo susidomėjęs P.Simon parašė naujus angliškus žodžius ir be leidimo kūrinį įtraukė į albumą. Tais pačiais albumo išleidimo metais Daniel Alomía Robles sūnus Armando Robles Godoy pareiškė Simonui ieškinį teigdamas, jog šios dainos autorius yra jo tėvas, o autorinės teisės JAV saugomos jau nuo 1933 m. Tiesa, ieškinys buvo gana draugiškas ir A.R. Godoy siekė tik įrodyti kūrinio autorystę.
„Simon & Garfunkel“ versija
Beje, be Keistuolių lietuvišką šio kūrinio interpretaciją, turbūt taip pat įkvėptą Simono ir Gerfunkelio, atliko Virgis Stakėnas, pavadinęs ją „Erelio brolis“. Tiesą sakant, ši versija man skamba bjauriai, t.y. kaip eilinė baisi užstalės daina…
Virgio Stakėno „Erelio brolis“
Ankstesni įrašai: #1.
Pradėsiu tokią neilgą įrašų seriją apie tai, ką dainuoja „Keistuolių teatro“ visiems gerai žinomi spektaklio ir filmo „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ personažai. Dalis turbūt pati jau išsiaiškino, dalis galbūt net nesiaiškinusi žinojo kūrinių originalias versijas, bet tai daliai, kuri vis dar turi klausimų, ir bus skirti šie įrašai. Pagrinde orientuosiuosi į pagal filmą išleistą garso takelį, jei liks laiko, pabandysiu apžvelgti ir į jį nepatekusias kompozicijas. Taip pat stengsiuosi patalpinti ir nuorodas į „Youtube“ įkeltus muzikinius klipus, nes daugelį kūrinių reikia ne tik išgirsti, bet ir pamatyti :)
Dėl įrašų šia tema reguliarumo nieko negaliu pasakyti, nes su laisvu laiku striuka. Na, bet pradėsiu bent pirmąjį ir apžvelgsiu 2 kūrinius.
„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:
Originalai:
Tiesą sakant, net nežinau, kuriuo iš variantu remdamiesi Keistuoliai perdainavo „DJ pradeda“ esantį kūrinį apie Dalią. O nežinau dėl to, kad šio kūrinio originalas „Darlin’“, parašytas anglų kompozitoriaus Oscar Stewart Blandamer, nepriklauso nei vienam iš minėtų atlikėjų. Kiek pavyko atkasti, tai šį singlą pirmoji 1978 m. išleido anglų grupė POACHER (nors ant rastų vinilinės plokštelės dėklo nuotraukų atspaustas pavadinimas „Darling“).
Tais pačiais metais pasirodė ir JAV gimusio atlikėjo JOE DASSIN versija. Pastarasis turėtų būti pažįstamas savo prancūziškais „šansonais“: „Les Champs-Elysees“, „L’été indien“, „Et si tu n’existais pas“, „Salut“, „Le petit pain au chocolat“ ir kt. Paties Joe Dassin kilmė ir gyvenimas gana spalvingas. Gimė jis rusų kilmės žydo Jules Dassin (senelis į JAV atkeliavo tiesiai iš Odesos), kuris buvo kriminalinių dramų režisierius Holivude, ir vengrų violončelistės Béatrice Launer šeimoje. Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinėse valstijose prasidėjus komunistų persekiojimui (vadintam „Makartizmu“, nuo JAV senatoriaus Džozefo Makarčio, tvirtinusio, esą šalyje (įskaitant valdžią) pilna komunistų ir sovietų šnipų, vardo), šeima buvo priversta persikelti į Prancūziją. J.Dassin dainininko karjerą pradėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir tapo itin populiariu Prancūzijoje, nors, būdamas poliglotu, įrašė dainas ir vokiečių, rusų, ispanų, italų, graikų bei anglų kalbomis. Deja, likimas buvo negailestingas ir atlikėjas 1980 m., sulaukęs vos 41 metų, mirė nuo širdies smūgio.
Joe Dassin - Darlin’
„Darlin’“ taip pat perdainuota ir glam roko atstovų (sunkiojo roko požanris, atsiradęs Jungtinėje Karalystėje 8-ojo dešimtmečio pradžioje, pasižymėjo spalvinga lyrika, prasto skonio nostalgiška senos mokslinės fantastikos ir filmų tematikos apranga bei tipišku sunkiojo ir švelniojo roko mišinio skambesiu) SMOKIE. Jie šį kūrinį įtraukė į 2000 m. išleisto naujai pergrotų „koverių“ rinkinį „Uncovered“. O naujai pergroti dėl to, kad 1995 m. Vokietijoje grupės turo autobusas dėl blogų oro sąlygų nuriedėjo nuo kelio ir lyderio bei vokalisto Alan Barton gyvybė užgeso po penkių dienų kovos su mirtimi. Tačiau grupė nusprendė tęsti veiklą ir tuščią vokalisto vietą užimti pasikvietė seną grupės draugą Mike Craft.
Tačiau lietuvišką versiją, „Daliai“, Keistuoliai greičiausiai pasiskolino iš Vytauto Babravičiaus. Ją perklausyti galite Simo (toks V.B. sceninis slapyvardis) frype.lt tinklalapyje.
Na o „Ką man daryt“ yra perdainuotas SMOKIE gabalas „What Can I Do“ iš ankstyvosios jų kūrybos. Beje, įdomiai čia tas žodis „ankstyvoji“ skamba, kuomet kūrinys pasirodė 1976 m. įrašytame ketvirtame albume „Midnight Cafe“, turint galvoje, kad debiutinis albumas išėjo 1974 m.
Smokie - What Can I Do
Šiam kartui tiek :)
Turiniui taikoma Creative Commons Attribution-Noncommercial-Share Alike 3.0 Unported
Naujausi komentarai