Kaip ir pernai, šiemet nepraleidau progos apsilankyti Plateliuose, “Roko Naktyse 2006“. Tačiau manęs beveik nedomino ir nedžiugino šiųmetinis grupių sąrašas, nors rengėjai pompastiškai džiaugėsi septyniolika dalyvių.

Kelionėje į priekį padarėm klaidą pasirinkę kelią per Plungę, nes vienam netrumpam ruože buvo atliekamas kapitalinis važiuojamosios dalies remontas. Man taip suskaudo širdis dėl tik prieš kelias dienas suremontuotos vargšo Escortuko pakabos… Šiemet žmonių buvo kiek daugiau, tad patogios vietos pasistayti automobiliui pagrindinėje teritorijoje neradom, tad priparkavau visiškai laisvame vienos aikštelės kampe. Iš kart po to iš visų pusių buvau užstatytas dviem ir trim eilėm… Velniai nematė, visvien namo negreit ;-)

BIX

Oras šiemet buvo kiek geresnis, bent jau nelijo, nors šeštadienio rytą ir bandė. Ale Platelių vandenyse nepaplaukiojau. Visgi man lauke turi būti +30, o vandeny - +25. (Nors lygiai vasaros vidury nežinodamas išsimaudžiau iki 11 laipsnių tesušilusioj jūroj…). Žmonių buvo taip pat gausiau susirinkę, tačiau atmosfera buvo tikrai vangesnė. Nors kai kurie gali su manim nesutikti, bet jūs tik atmeskite tą besaikį gėrimą su pažįstamais ir pažįstamų pažįstamų pažįstamais ir pamatysit. Aš, stovintis nuošalį, tai pastebėjau.

Soul Brothers

Kaip jau minėjau, grupių desantas nebuvo patrauklus. Kaip visada, laukiamaiausi buvo vieni kiti lietuvaičiai, o užsienio klausomasi tik įdomumo dėlei, juoba mums visviena veža tik antra- ir trečiarūšius, nieko neišsiskiriančius muzikantus.

Pirmą dieną scenoje tradiciškai visose naktyse grojantys BIX, “atgimę” REQUIEM su Psichu (nors visi likę muzikantai - pasiskolinti iš BIX), senukas John Lawton su Rojaus Tūzais, švedai DIAMOND DOGS ir žinoma - KATEDRA. Iš pastarųjų tikėjausi kur kas daugiau. Nors ką tik po labai ilgos pertraukos išleido naują albumą “III” (kurio dar nespėjau įsigyti), tačiau bent jau “Roko Naktų” scenoj pasirodė kaip pavargę senukai: šūsnis klaidų ir didžiulis nuovargis. Ne, ne tas, kai nori miego vidury nakties, bet tas, kai trūksta užsidegimo (ką parodė bendravimas su publika…)

Katedra

Šeštadienio dieną vykęs koncertas viliojo tik vienintele grupe - RUINATION. Daugiau dėl to, jog norėjosi sužinot, kas užėmė pagaliau (maldos išklausytos!) išmesto Jono (taip taip, to “dangiečio”) vietą. Nei SAPROPHYTES, nei XESS gotikinis rokas visai nežavėjo, GRAVEYARD padarė šiokią tokią pažanga nuo “Naujo Kraujo” (nors vokalistas ir toliau aktyviai strakaliojo po sceną, bet nebe taip neskoningai, kaip per konkursą), o apie ASHTREY ir ANBO aš patylėsiu. Kaip kažkas pasakė - tragedija. Tiesa, moteriškas vokalas RUINATION netinka, nors balsas ir skamba gražiai. Visgi instrumentinė dalis visiškai kitokios manieros ir daininkė ten visiškai netinka. “O toj dykumoooooj…”

SBS

Daugumą vakarinio koncerto klausiausi sėdėdamas ant kalnelio beveik priešais sceną (visgi kokia tobula koncerto vieta!). Apie užsieniečių muziką vėlgi nebegaliu nieko pasakyti, nes tiesiog nebepamenu. Tik įsiminė GOTHAM O.D. “himiškumas” ;-) Prisipažinsiu, labiausiai laukiau SBS. Ir, tiesą sakant, tai buvo šioks toks gurkšnis gaivos. Nors daugelis spėlioją, ką ten, tarp tų jaunų muzikantų, beveikia tas senis Vitalis Kairiūkštis, tačiau būtent jo tas ekscentriškumas ir įpila žibalo į ugnį. Tas patovus visų grupių beprasmis strakaliojimas ar nestrakaliojimas ant scenos užknisa, o SBS bent šou stengėsi padaryti. Šiek tiek ugnies, pirotechnikos, dekoracijų ir žiū - minia atsigauna.

Tradicinis jautukas

Pasigrožėjęs naujojo jų gitaristo Mr.Jumbo neeiliniais sugebėjimais sulaukiau paskutinio festivalio akcento - Povilo Meškėlos paruošto BON JOVI projekto (rodos debiutavusio Kauno baikerių šventėje). Na, pasiruošta gan profesionaliai, bent jau muzikine prasme. Tačiau Meškėla per dažnai pradeda dairytis į įvairius projektus (pernai tai buvo KISS). Tiek to, bala nematė…

Gotham O.D.

Tą vėsų šeštadienio vakarą nukiūtinau palapinėn, šalia kurios laukė miego nepažįstantis šimtą sykių prakeiktas desantas iš Mažeikių (dainavimo varžybos “rėkiam vienas už kitą garsiau”). Sekmadienį žvalūs ir nesulamdyti dar patraukėm į sovietmečiu buvusią Plokštinės termobranduolinių raketų bazę, apie kurią gal vėliau ir papasakosiu (gaila, fotoaparato baterija trečią dieną mirė…).

Psichas

Gal trumpas, o gal ir ne, bet apibendrinimas. Į Platelius važiavau šiek tiek pailsėti nuo “statybininko” duonos. Kaip jau minėjau, pernykštis festivalis pasirodė smagesnis - tik grupėmis, tiek atmosfera. Tačiau šiųmetinio nuvertinti tikrai negalima. Visgi “skonio reikalas”. O jautuko taip ir neparagavau :-/ Gaila, kad kitais metais šventė kelsis į kitą vietą (jachtklubas nebetalpina visų norinčių), kadangi vieta tikrai puiki ir palanki žiūrovui ir klausytojui.

SBS

Apibendrinimo apibendrinimas: jei tik bus galymybė, važiuosim ir kitais metais!

Daugiau nuotraukų čia.

Bon Jovi projektas

Buvau antradienį Taline. Ne šiaip sau. Važiavau į METALLICA pasirodymą. Nekalbėsiu aš apie tai, kas šiuo metu yra METALLICA ir kuo ji buvo seniau, tačiau pasakysiu tik viena – koncerte buvo gerai. Pamatyti vienos iš vaikystės grupių gyvą pasirodymą yra neapsakomas jausmas. Pamiršti visus jų nesusipratimus, nuklydimus, atleidi visas klaidas ir pasineri tiesiog į “čia ir dabar”.

Bilietą įsigyjau pirmą dieną, bet iki pat birelio pradžios nerimavau, jog koją gali pakišti sesija. Tačiau susitvarkiau viską kiek anksčiau ir jau nuo birželio pradžios buvau laisvas. Pričiupau vieną paskutinių vietų DsRock organizuojamame autobuse ir jau 12-os dienos vėlyvą vakarą dardėjau į Taliną. Atriedėjom ryte, tad gavome kelias suplanuotas valandas pasitrainioti sostinėj. Aišku, paskubom spėjau tik apibėgti senamiestį, kuris yra tikrai gražus. Reiks kada dar sugrįžti. Rimtai ekskursijai. Tadien mieste pilna buvo METALLICA gerbėju – kur be pasisuktum, savotiškai švietė tamsųs marškinėliai su grupės inicialais. Tačiausiai labiausiai nustebino kiekviename žingsnyje girdima gimtoji lietuvių kalba. Taip, mūsų ten buvo keli tūkstančiai =]

Popiet visas autobusas patraukėm į Dainų slėnį (Vingio parko Vilniuje analogas). Kiek pastovėję prie vienintelių dar neatidarytų vartų (kaip pranešė balsas iš garsiakalbio) supuolėm vidun, užsiėmėm neblogas pozicijas beveik prie pat scenos ir, saulei negailestingai kepinant, pradėjom laukti renginio pradžios. Belaukiant gaivinausi beveik penkis litus kainuojančiu negazuotu mineraliniu vandeniu, o apie alų nė pagalvot nesinorėjo (jei prispirs reikalas per patį svarbiausią pasirodymo momenta?).

Beveik prieš šešias į sceną užlipo pirmeji apšildytojai – PADIGREE. Sugroję pusvalandį užleido TANEL PADAR & THE SUN, kurie užtruko lygiai tiek pat. Tik paskutinioji apšildanti grupė, BULLET FOR MY VALENTINE, gitaras patampė kiek ilgiau. Apšildytojai itin nesužavėjo, gal kiek didesnį įspūdį paliko paskutinieji. Po to sekė ilga ilga valanda laukimo, kol vakaro vinys pasiruoš savo pasirodymui.

Tad be penkiolikos dešimtą (kaip ir buvo planuota) prasidėjo tai, ko laukiau paskutinius du mėnesius. Nupasakot įspūdžių nė nesistengsiu. Buvo tikrai puiku, juoba METALLICA grojo gabalus iš senojo repertuaro. Ypač maloniai nustebino visas iš eilės “sutvotas” “Master Of Puppets” albumas, bei kiti favoritai. Prieš tai spėjusi įskausti nugara užsimiršo, o kiek nuo proto nušokusi minia jau buvo pavargusi, tačiau fotografuoti iš jos buvo visviena sudėtinga =]

Taip ir nesupratau, ko ten atėjo didelė dalis tų žiūrovų, kurie su siaubu ir nuostaba žvelgė į menkiausius METALLICA gerbėjus, kurie tik retkarčiais balsu pritardavo grupei, ką jau kalbant apie tuos, kurie baubė ir lingavo nuolatos. Savotiškos “chaltūros” buvo ir scenoje. Nors amerikiečiai groja virš dvidešimt metų ir jau toli gražu nebėra pirmo žydėjimo, tačiau per dažnai atleidžia vadžias.

Tačiau, nepaisant visų minusų, stovėti ~70 000 (78 000?) minioje ir žvelgti į tai, apie ką kadais ir pasvajot bijojai, tiesiog nepakartojama nepakartojama =]

Nuotraukos iš Talino.
Nuotraukos iš koncerto.

Parsivilkau penktadienio rytą aš namo, tačiau nusprendžiau neiti į vakare vykusį pirmą “XIII Klaipėsos pilies džiazo festivalo” koncertą. Mano skrandukas buvo nežmoniškai išsiilgęs puikaus naminio maisto, tad vakarą praleidau kimšdamas orkaitėj keptus šonkauliukus ir šiaip ilsėdamasis.

Bet šeštadienį nupėdinau į Teatro aikštę. Apgautas interenetinės festivalio programos, buvau priverstas į koncertą pavėluoti ir išgirdau tik paskutinius pirmo kolektyvo ROSARIO GIULIANI QUARTET akordus. Pasitrainiojęs aplinkui, paieškojęs pažįstamų ir paklausęs eilinių Vytauto Grubliausko tiradų apie festivalio rėmėjus, sulaukiau NDIOBA & TOPOTO BANDM su linksmuoliu bosistu Ndioba, pasidabinusiu spalvota “pižama” =] Po to sekę indai BOMBAYBAJA mano ausų nepatraukė. Nors savo pakankamai spalvingą programą  jie atliko neįprastai, t.y, ne ant scenos, o tarp žiūrovų, aš visą laiką praplepėjau su pažįstamais. Tačiau po jų sekė labiausiai lauktas šio festivalio atlikėjas - būgnininkas JOJO MAYER su grupe nerve. Visada malonu paganyti akis į tokius virtuozus. Nors atlikėjas į džiazą įtraukė daug elektroninės muzikos, kuri, žinia, man visiškai nepatinka, klausiausi atliekamų kūrinių kaip užburtas.

Saksofonistas ERIC MARIENTHAL man tapo šio festivalio staigmena. Susidariau įspūdi, jog jis buvo nuoširdžiausias iš visų festivalio atlikėjų. Dargi nustebino, kai saksofono virtuozas paskutinio kūrionio improvizacijai šiaip ne taip išsitempė ir patį Vytautą Grubliauską “Kongą” su savo vargšučiu trimitu. Paskutiniai į sceą tą vakarą užlipo išliaupsintieji REI CEBALO & CALLE SOL. Nors V.Grubliauskas ir teigė, jog jie nepaliks nei vieno abejingo ir išjudins net šokiui net tingiausius, manęs kažkodėl tie lotyniški ritmai (ypač salsa) nesužavėjo ir patraukiau namolio.

Sekmadieninio koncerto pirmuosius atlikėjus taip pat praleidau, bet ne dėl nesusipratimų su programa (internete vėlgi koncerto pradžia buvo nurodyta 19 valandą…), bet dėl tradiciškai prasto oro - lijo. Tačiau kaipgi Klaipėdos džiazai be lietaus? Tad nutariau apsikrikštyti ir vėl patraukiau į centrą. Labiausiai tą vakarą įsiminė antri groję vengrai DJABE. Tiesiog puikus džiazo, vengrų folkloro ir kitų kultūrų muzikos mišinys.

Nors mėgstu labiau tradicinį džiazą, tačiau EMERGENCY ROOM funk ir džiazo sintezė patrauk mano dėmesį. Pastarieji, atrodo, net du sykius buvo pakviesti bisui. Paskutinių atlikėjų, RHYTHM COMMUNITY, nebesiklausiau, nes pastarųjų muzikoje buvo per didelis kiekis elektroninės muzikos…

Tad tryliktą “Klaipėdos pilies džiazo festivalį” baigiau žvilgsniais į Beno Šarkos ir Ryčio Zenkevičiaus projektą UGNIES DŽIAZAS (pasirodymo metu kažkuris iš jų šauniai Karlskronos aikštės fontanėlyje užgesino užsideguius drabužius) bei mėginimu užvesti mašiną, kurio akumuliatorius per mano neišpasakytą žioplumą visiškai numirė…

Tvarkoma Turgaus gatvė

Karlskronos aikštės fontanėliai

Tai va. Praėjusį ketvirtadienį (na tą, kruis dar anksčiau) vėl apsilankiau “<a href=”www.cac.lt” mce_href=”www.cac.lt” taget=”_blank”>Šiuolaikinio meno centre</a>”, kur vyko paroda “Erdvė, plokštuma, kūnas”, jungianti dvi meno rūšis - grafiką ir skulptūrą. Įdomi paroda, gaila, nedaug aš to meno ten tesuprantu…

Sekančia dieną nulėkiau į jau gan seniai lauktą amerikos brutalaus death metalo, kupino egiptietiškų elementų, grupės <a href=”http://www.nile-catacombs.net/” mce_href=”http://www.nile-catacombs.net/” taget=”_blank”>NILE</a> koncertą, vykusį “Mulen Ruže”. “Nežmoniškai” laukiau vienos pirmųjų burtalaus death metalo meilių pasirodymo, tad per renginį nuoširdžiai “kaifavau”. Kadangi parašiau reportąžą į “<a href=”http://www.hell-music.lt” mce_href=”http://www.hell-music.lt” taget=”_blank”>Hell Music</a>”, tai per daug nesiplėsiu ir siūlau įspūdžius paskaityti <a href=”http://www.hell-music.lt/straipsniai/reportazai/197/” mce_href=”http://www.hell-music.lt/straipsniai/reportazai/197/” taget=”_blank”>čia</a>.

Savatgalį planavau grįžti namo, tačiau planus netikėtai sugriovė tėvai, pranešę, jog patys atvažiuos į Vilnių ir dar senelius atsiveš. Ta proga teko ir <a href=”http://www.lrtc.net/index.html” mce_href=”http://www.lrtc.net/index.html” target=”_blank”>Vilniaus televizijos bokšte</a> apsilankyti. Gėda prisipažinti, bet, kiek galiu prisiminti, taip ir neteko vaikystėje jame apsilankyti… (Nors, pavyzdžiui, pabuvojau TV bokše Berlyne). Kadangi oras šiuo laiku puikus, matomumas buvo tikrai neprastas (nepaisant to, kad dabar ypač gausiai sukilusios dulkės ir pan.). Gražu.

Taip pat vakar dar greitai perėjom Gedimino prospektu, kur vyko “ES šalių mugė” (iš renginių ciklo, skirto Lietuvos įstojimo į ES dviejų metų sukakčiai). Tiesa, net nesitikėjau ten nieko pamatyti tokiu metu, bet, pasirodo, turkai vis dar vyniojo savo kebabus ir dar buvo galima įsigyti tariamai čekiško alaus. Aišku pasivaišinome tik keliomis turkiškomis bandelėmis, peržvelgėm tradicinį lietuvišką meniu, pažiūrėjom į atrakcioną “Bulius” (kakada pačiam teko ant jo jodinėt, visai samgu =] ) ir pasidžiaugę vis dar puikiu oru grįžom namolio.

O vakare su mama ir pusseserėm nulėkėm kažkur į Markučius miškan, kuriame buvo įrengta liaudiškai vadinama “tarzankė”. Visai neprastas atrakcionas. Ta proga nereikėjo leisti pinigų prie “Akropolio” įsikūrusiame atrakcionų parke =] Šiek tiek ir gerokai pakvailioję bei po poros adrenalino gausa pasižymėjusių incidentų grįžom ramiai praleisti likusio vakaro. Ta proga pažiūrėjau “<a href=”http://www.imdb.com/title/tt0338751/” mce_href=”http://www.imdb.com/title/tt0338751/” target=”_blank”>Aviatorių</a>” (pabaigt jį iki galo jegų teturėjau tik aš vienas…).

Nors ir pavėluotai, bet paminėsiu, kur lankiausi per paskutines savaites =]

Sąrašas visai negausus. Prieš kokias dvi su puse savaitės vėl apsilankiau “Vilniaus mokytojų namuose“, kuriame vyko koncertas, skirtas aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio atminimui. Gaila, kad tuomet dėl ligos negalėjo atvykti Kostas Smoriginas ir legas Ditkovskis. Todėl ta proga balandžio 4 apsilankiau “Lietuvos nacionaliniame dramos teatre“, kur vyko dar vienas koncertas  S.Mykolaičio atminimui - “Stygos danguje”. Dalyvavo tikrai gausus burys bardų, jo bendradarbių, kursiokų, taip pat buvo pergrota nemažai jo kūrinių. Taip pat buvo pristatytas naujas S.Mykolaičio kompaktinis diskas, kuriam sudėtos dainos iš jo spektaklių - “Nupiešti pasaulį”. Gražūs kūriniai.

Na o labiausiai tai laukta buvo “FiDi” šventės =] Kadangi neaprašiau visko iš karto po renginio, o dabar prisiminimai jau ne tokie gyvi, tai tik paminėsiu kelis faktus. Azotas valdo! Oi kiek jo, tariamai, prisigėriau per dieninę dalį, demonstruodamas, kaip reikia gerti gausiai garuojantį limonadą. O kur dar sekmadieninis sprogdinimas ir plastamsinės taros šaudymas jo pagalba. Eisena irgi valdo! Labiausiai tai patiko stebėti aplinkinius, kaip, pavyzdžiui, uždarytoj sankryžoj iš automobilio išlipęs verslininkas įamžina mus savo mobiliojo telefono fotoaparatu =]

Šiaip šauni šventė buvo, nors ir ne tokia gausi, kaip pernai (kaip kažkas skundėsi). Bet juk negali visą laiką viskas vykti tik geryn ir “didyn”. Pernai vienaip, šiemet kitaip, žiū, kitąmet gal iš viso trečiaip bus.