Šiandien fakultete per pertrauką paskubom pažaidėm su YBCO superlaidininku ir magneto levitacija. Klipo kokybė prasta, nes filmavau mobiliuoju telefonu. Galbūt ateityje įdėsiu “rimtesnį” filmuką.

Tos juodos šukės po magnetuku - sulūžusi superlaidininko plokštelė. Šukes atšaldėm skystu azotu, kurio virimo temperatūra yra −196 °C. Šiuo būdu padedama aukštatemperatūriui superlaidininkui pasiekti superlaidumo būseną, kurios kritinio taško temperatūra (kuomet šios savybės išnyksta) yra šiek tiek aukštesnė už azoto virimo.Gaila, bet paprastai reiškinio nepaaiškinsiu, nes neturiu sugebėjimų aiškiai reikšt mintis. Tiesiog pasakysiu, kad čia pasireiškia Meissner‘io efektas, t.y. superlaidininkas tuo pačiu yra ir idealus diamagnetikas (jis savotiškai „išstumia“ magnetinį lauką iš savęs) ir „flux trapping“ (srauto pagavimas, įkalinimas). Grubiai kalbant, superlaidininkas tarsi įsimena jį supantį magnetinį lauką ir išlaiko tokią sistemos būseną.

Šiaip, planuojam šituo dalyku užsiimti truputėlį rimčiau.

Beveik vienu metu atsirado du nauji mokslo populiarinimo žurnalai: „Scientific American“ ir „Iliustruotasis mokslas“. Iš pirmojo pavadinimo aišku, kad gimęs jis JAV ir dargi prieš 162 metus. Antrasis pasirodė Danijoje prieš 22 metus. Įdomu, tai sutapimas, ar žaibiškas konkurencingas atsakas, mat Lietuvoje „Scientific American“ pirmasis numeris pasirodė spalį, kai tuo tarpu pilnas pirmasis numeris „Iliustruotojo mokslo“ išėjo šį mėnesį (spalį buvo publikuotas mažas parodomasis leidinukas). SciAm leidžia UAB „Septyni menai“, o IM glaudžiasi po „Verslo žinių“ sparnu.

Iš tikro smagu, jog Lietuvoje daugėja panašaus tipo spausdinto žodžio. Aišku, visa tai galima perskaityti internete, bet aš visada pirmenybę teikiu spausdintam žodžiui. Man jis turi didesnę vertę, o galų gale ir skaityti lengviau ant popieriaus spaustą tekstą, akys ne taip įskausta. Šio pobūdžio niša Lietuvoje yra beveik tuščia, nes, pavyzdžiui, penkiasdešimt metų išgyvenęs „Mokslas ir gyvenimas“ jau seniai tapo nelabai įdomiu leidiniu. Jame spausdinami daugiau specifiniai ir siauresnei auditorijai orientuoti straipsniai, galų gale kažkodėl ir dėmesio nesugeba pritraukt. O atsimenu tuos laikus, kai tėvo archyvą vartydavau…

Grįžtant prie naujų leidinių, reikia pastebėti, jog „Scientific American“ straipsniuose itin jaučiama provakarietiška pasaulėžiūra. Aišku, juk straipsnių daugumą rašo JAV mokslininkai, nors redakcija užsiminė, jog pradėjo versti ir straipsnius iš vokiečių „Gehirn&Geist“. Beje, SciAm kainuoja beveik 10 litų, kai tuo tarpų „Iliustruotasis mokslas“ kainuos visus 12. Nors antro SciAm numerio dar neįsigijau, bet manau, jog rimtai pagalvosiu apie jo prenumeratą, gal susirasiu bendraminčių ir „susimesim“. Mat jis man pasirodė kiek įdomesnis už „Verslo žinių“ konkurentą. Pastarajame buvo tik keli dėmesį patraukę straipsniai, bet galbūt čia tik pirmas blynas. Su nekantrumu lauksiu kito numerio.

Bet kokiu atveju, džiugios naujienos. Rodos kai kuriose srityse po truputį žengiam iš akmens amžiaus į dabartinius laikus :-) Tiesa, abiejų žurnalų vertimus dar reikia gerokai tobulinti. Nemažai tiek pamestų minčių, tiek keistos „sulietuvintos“ terminologijos.

O pabaigai – zlotcus.com apie žurnalų „konkurenciją“.

Redaguota (2007-11-17):
Pasirodo pirmasis IM numeris oficialiai išėjo spalio 15 d., o antrasis - šio mėnesio viduryje.

Šį kartą ir aš parekomenduosiu filmą. Mano asmeniniame geriausių filmų sąraše šis atsidūrė pirmoje vietoje, nesunkiai aplenkdamas „varžovus“. Jei kam nors nepatiks filmo aprašymas, perskaitykit bent įrašo paskutinę pastraipą. Ten aprašiau esminį faktą, kuris priverčia į filmą iį jo esmę pažvelgti kiek kitokiu kampu.

Tai italų filmas „Il Postino“ (lt. Laiškanešys), susuktas 1994 m. O istoriją, rodytųsi, jis pasakoja labai paprastą, iš dalies paremtą čilės rašytojo Antonio Skármeta novele „El cartero de Neruda“ (lt. Nerudos paštininkas). Čilės poetas Pablo Neruda dėl komunistinių pažiūrų ištremiamas iš šalies. Todėl jis atkeliauja į vieną ramią Italijos salą, kurioje įsikūręs žvejų kaimelis. čia jam laiškus nešti pradeda pagrindinis filmo veikėjas Mario Ruoppolo, laikinai įsidarbinęs paštininku. Po abu tampa gerais draugais, o pats Mario įsimyli poeziją ir tuo pačiu gražiausią kaimo merginą. Skamba banaliai? Galbūt, bet toliau nepasakosiu, o aptarsiu tą faktą, apie kurį kalbėjau aukščiu.

Pagrindinio veikėjo vaidmenį atliko italų poetas, aktorius ir režisierius Massimo Troisi. Filmą jis kūrė savo draugams kaip laišką, nes žinojo, kad netrukus mirs. Tam, kad baigtų filmavimą, atidėjo ir svarbią širdies operaciją. Tad tik pasibaigus filmavimui, mirė nuo širdies smūgio. Paskutiniai filmo štrichai sudėti jau be jo…

Jei nebūčiau žinojęs šio fakto, spėju, kad filmą būčiau priėmęs visiškai kitaip.

Tiesa, „Il Postino“ 1996 m. gavo Oskarą už geriausią garso takelį. Ir tikrai ne bereikalo.

Filmo aprašymas IMDb portale.

Nepagalvokit, jog tai reklama; tiesiog draugiškas patarimas. Jei kartais šį savaitgalį dar neturit suplanavę kur nulėkti, siūlau aplankyti parodą „Langas į šviesą“ (www.diluceinluce.eu), įsikūrusią Vilniaus geležinkelio stoties patalpose (kiek ten nenaudojamų plotų…). Tiesa, paroda truks iki pat gruodžio, tiesiog savaitgalį yra galimybė pamatyti ją nemokamai.

Galbūt iškilo klausimas, apie ką paroda? Hm, atsakyti į šį klausimą kebloka. Savo mintis įgyvendina toks „pamišęs“ italų fizikas Paolo di Trapani. Tai daugiau spektaklis-paroda, kurios metu sužinosit gana įdomių dalykų apie jus supančią šviesą. Pavyzdžiui, viename iš kambarių aiškinama, kodėl dangus mėlynas. Ir ne tik aiškinama, bet ir demonstruojama. Ir ne kokiais spalvotais prožektoriais, o naudojantis tais pačiais objektais ir reiškiniais, kaip pati gamta. Nors aš jau iš mokyklos laikų žinau, kame šuo pakastas, tačiau ta demonstracija tikrai įspūdinga. Aišku, visos demonstracijos vyks specialios muzikos, šviesos ir artistiško pasakojimo fone.

Tiesa, apie viską galima paskaityti oficialiame tinklapyje, tačiau patariu to nedaryti, daug įdomiau bus pamatyti :-) Guldau galvą, jog bus tikrai įdomu, tačiau P. di Trapani filosofinę mintį pagauti bus beveik neįmanoma…

Datos ir kainos – čia.