Nepagalvokit, jog tai reklama; tiesiog draugiškas patarimas. Jei kartais šį savaitgalį dar neturit suplanavę kur nulėkti, siūlau aplankyti parodą „Langas į šviesą“ (www.diluceinluce.eu), įsikūrusią Vilniaus geležinkelio stoties patalpose (kiek ten nenaudojamų plotų…). Tiesa, paroda truks iki pat gruodžio, tiesiog savaitgalį yra galimybė pamatyti ją nemokamai.

Galbūt iškilo klausimas, apie ką paroda? Hm, atsakyti į šį klausimą kebloka. Savo mintis įgyvendina toks „pamišęs“ italų fizikas Paolo di Trapani. Tai daugiau spektaklis-paroda, kurios metu sužinosit gana įdomių dalykų apie jus supančią šviesą. Pavyzdžiui, viename iš kambarių aiškinama, kodėl dangus mėlynas. Ir ne tik aiškinama, bet ir demonstruojama. Ir ne kokiais spalvotais prožektoriais, o naudojantis tais pačiais objektais ir reiškiniais, kaip pati gamta. Nors aš jau iš mokyklos laikų žinau, kame šuo pakastas, tačiau ta demonstracija tikrai įspūdinga. Aišku, visos demonstracijos vyks specialios muzikos, šviesos ir artistiško pasakojimo fone.

Tiesa, apie viską galima paskaityti oficialiame tinklapyje, tačiau patariu to nedaryti, daug įdomiau bus pamatyti :-) Guldau galvą, jog bus tikrai įdomu, tačiau P. di Trapani filosofinę mintį pagauti bus beveik neįmanoma…

Datos ir kainos – čia.

Apsilankiau šiandien Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje Vingio parke. Visai smagus renginukas. Ir veiklos aktyvesnės yra, ir akis kur paganyt, o ir šiaip juk oras labai geras :-)

Aišku, man kiek juokingi tie “mersedesai” sunkvežimiai, neaišku, kokio amžiaus senukai, ale daug patrauklesni už “amerikoniškus” Hummer. Apie koncertą nė nekalbėt, visvien nieko gero. O kažkokį kulkosvaidį išrinkt ir surinkt visai patiko. Manoji (nepamenu kokio modelio) automatinį šautuvą ardė ir rinko.

Namo parsitempėm bintų ir sausų davinių. Marškinėlių gaut nebespėjom :-) O tų davinių turinys visai neblogas ir gana maistingas (troškinys - Kėdainių konservų):

Variantas nr.2
Mėsos troškinys su daržovėmis
traški duonelė
lazdynų riešutai
medus
tirpus gėrimas
šokoladas
tirpi kava
cukrus
drėkinamoji servetėlė
degtukai
sausas kuras
padėklas maistui šildyti
konservų pašildytojas
dirželis pakuotei užveržti

Variantas nr.5
Troškinta mėsa su ryžių koše
traški duonelė
migdolų riešutai
džemas
tirpus gėrimas
šokoladas
tirpi kava
cukrus
drėkinamoji servetėlė
degtukai
sausas kuras
padėklas maistui šildyti
konservų pašildytojas
dirželis pakuotei užveržti

Sausas davinys
Paieška metalo detektoriumi
Karo lauko ligoninė

Sraigtasparnis Mi-8 MTV

Manoji surinkinėja automatinį šautuvą

Kaip ir pernai, šiemet nepraleidau progos apsilankyti Plateliuose, “Roko Naktyse 2006“. Tačiau manęs beveik nedomino ir nedžiugino šiųmetinis grupių sąrašas, nors rengėjai pompastiškai džiaugėsi septyniolika dalyvių.

Kelionėje į priekį padarėm klaidą pasirinkę kelią per Plungę, nes vienam netrumpam ruože buvo atliekamas kapitalinis važiuojamosios dalies remontas. Man taip suskaudo širdis dėl tik prieš kelias dienas suremontuotos vargšo Escortuko pakabos… Šiemet žmonių buvo kiek daugiau, tad patogios vietos pasistayti automobiliui pagrindinėje teritorijoje neradom, tad priparkavau visiškai laisvame vienos aikštelės kampe. Iš kart po to iš visų pusių buvau užstatytas dviem ir trim eilėm… Velniai nematė, visvien namo negreit ;-)

BIX

Oras šiemet buvo kiek geresnis, bent jau nelijo, nors šeštadienio rytą ir bandė. Ale Platelių vandenyse nepaplaukiojau. Visgi man lauke turi būti +30, o vandeny - +25. (Nors lygiai vasaros vidury nežinodamas išsimaudžiau iki 11 laipsnių tesušilusioj jūroj…). Žmonių buvo taip pat gausiau susirinkę, tačiau atmosfera buvo tikrai vangesnė. Nors kai kurie gali su manim nesutikti, bet jūs tik atmeskite tą besaikį gėrimą su pažįstamais ir pažįstamų pažįstamų pažįstamais ir pamatysit. Aš, stovintis nuošalį, tai pastebėjau.

Soul Brothers

Kaip jau minėjau, grupių desantas nebuvo patrauklus. Kaip visada, laukiamaiausi buvo vieni kiti lietuvaičiai, o užsienio klausomasi tik įdomumo dėlei, juoba mums visviena veža tik antra- ir trečiarūšius, nieko neišsiskiriančius muzikantus.

Pirmą dieną scenoje tradiciškai visose naktyse grojantys BIX, “atgimę” REQUIEM su Psichu (nors visi likę muzikantai - pasiskolinti iš BIX), senukas John Lawton su Rojaus Tūzais, švedai DIAMOND DOGS ir žinoma - KATEDRA. Iš pastarųjų tikėjausi kur kas daugiau. Nors ką tik po labai ilgos pertraukos išleido naują albumą “III” (kurio dar nespėjau įsigyti), tačiau bent jau “Roko Naktų” scenoj pasirodė kaip pavargę senukai: šūsnis klaidų ir didžiulis nuovargis. Ne, ne tas, kai nori miego vidury nakties, bet tas, kai trūksta užsidegimo (ką parodė bendravimas su publika…)

Katedra

Šeštadienio dieną vykęs koncertas viliojo tik vienintele grupe - RUINATION. Daugiau dėl to, jog norėjosi sužinot, kas užėmė pagaliau (maldos išklausytos!) išmesto Jono (taip taip, to “dangiečio”) vietą. Nei SAPROPHYTES, nei XESS gotikinis rokas visai nežavėjo, GRAVEYARD padarė šiokią tokią pažanga nuo “Naujo Kraujo” (nors vokalistas ir toliau aktyviai strakaliojo po sceną, bet nebe taip neskoningai, kaip per konkursą), o apie ASHTREY ir ANBO aš patylėsiu. Kaip kažkas pasakė - tragedija. Tiesa, moteriškas vokalas RUINATION netinka, nors balsas ir skamba gražiai. Visgi instrumentinė dalis visiškai kitokios manieros ir daininkė ten visiškai netinka. “O toj dykumoooooj…”

SBS

Daugumą vakarinio koncerto klausiausi sėdėdamas ant kalnelio beveik priešais sceną (visgi kokia tobula koncerto vieta!). Apie užsieniečių muziką vėlgi nebegaliu nieko pasakyti, nes tiesiog nebepamenu. Tik įsiminė GOTHAM O.D. “himiškumas” ;-) Prisipažinsiu, labiausiai laukiau SBS. Ir, tiesą sakant, tai buvo šioks toks gurkšnis gaivos. Nors daugelis spėlioją, ką ten, tarp tų jaunų muzikantų, beveikia tas senis Vitalis Kairiūkštis, tačiau būtent jo tas ekscentriškumas ir įpila žibalo į ugnį. Tas patovus visų grupių beprasmis strakaliojimas ar nestrakaliojimas ant scenos užknisa, o SBS bent šou stengėsi padaryti. Šiek tiek ugnies, pirotechnikos, dekoracijų ir žiū - minia atsigauna.

Tradicinis jautukas

Pasigrožėjęs naujojo jų gitaristo Mr.Jumbo neeiliniais sugebėjimais sulaukiau paskutinio festivalio akcento - Povilo Meškėlos paruošto BON JOVI projekto (rodos debiutavusio Kauno baikerių šventėje). Na, pasiruošta gan profesionaliai, bent jau muzikine prasme. Tačiau Meškėla per dažnai pradeda dairytis į įvairius projektus (pernai tai buvo KISS). Tiek to, bala nematė…

Gotham O.D.

Tą vėsų šeštadienio vakarą nukiūtinau palapinėn, šalia kurios laukė miego nepažįstantis šimtą sykių prakeiktas desantas iš Mažeikių (dainavimo varžybos “rėkiam vienas už kitą garsiau”). Sekmadienį žvalūs ir nesulamdyti dar patraukėm į sovietmečiu buvusią Plokštinės termobranduolinių raketų bazę, apie kurią gal vėliau ir papasakosiu (gaila, fotoaparato baterija trečią dieną mirė…).

Psichas

Gal trumpas, o gal ir ne, bet apibendrinimas. Į Platelius važiavau šiek tiek pailsėti nuo “statybininko” duonos. Kaip jau minėjau, pernykštis festivalis pasirodė smagesnis - tik grupėmis, tiek atmosfera. Tačiau šiųmetinio nuvertinti tikrai negalima. Visgi “skonio reikalas”. O jautuko taip ir neparagavau :-/ Gaila, kad kitais metais šventė kelsis į kitą vietą (jachtklubas nebetalpina visų norinčių), kadangi vieta tikrai puiki ir palanki žiūrovui ir klausytojui.

SBS

Apibendrinimo apibendrinimas: jei tik bus galymybė, važiuosim ir kitais metais!

Daugiau nuotraukų čia.

Bon Jovi projektas

Vėl vėlinuosi aprašyti įspūdžius iš vienur ar kitur. Ale tiesiog po dienos pasidarbavimų nebebūna noro rašyti bent kažkiek ilgesnius įrašus, tik komentuoti vieno kito “blogerio” dienoraštį.

Taigi praėjusį savaitgalį praūžė “Jūros Šventė“. Vėl. Gerokai virš pusės milijono apsilankiusių ir 15-25 mln. paliktų litų. Daugiau - beveik nieko. Turbūt po kulminacijos 2002-ais metais (kuomet Klaipėdai sukako 750 metų) šventė pamažu ėmė nykti. Tiesa, ne vizualiai. Kelis metus iš eilės apsilankai, o nepamatai nieko naujo.

Baltyjos jūros gyvatės fragmentas

Šiemet irgi buvo ne išimtis. Eilinį kartą savo dekoracijas pasiūlė Anatolijus Klemencovas (šįkart tai buvo Baltijos jūros gyvatė). Kaip ir dažnaiusiai, jo kūrinio beveik nesupratau. Gal ir nereikia, visvien žiniasklaidoje parašo, pacituoja. Bet šiemet buvo kaip niekad didelė tautodailininkų mugė. T.y., turėjo būt, ale kas antras kioskelis pardavinėjo tuos pačius kiniškus šudniekius: pakabučius, karoliukus, grandinelės, apyrankes ir t.t.

Šiek tiek neapgalvotas žingsnis - perkelti pagrindinius koncertus į kruizinių laivų terminalą. Apie tai, jog į jį patekti galimą ir per “Baltijos laivų statyklos” įėjimą ar vartus, žino pakankamai nedaug klaipėdiečių, o ka jau klabėti apie atvykėlius. Visi grūdosi vargšu pasukamuoju tiltu prie Senosios perkėlos, už kurio taip pat susidarysavo kamsčiai ir dėl išsiplėtusios statybų teritorijos.

Fejerverkai visas tris šventės dienas gal ir nebloga idėja, tačiau nori nenori, tai tas pats vieno vakaro fejerverkas, tik padalintas į tris dalis. Ir aišku geriausias - sekmadienį, kai daugumą pašaliečių jau išvažiavo namo, o savi tingėjo eit į miestą (dėl to kelis paskutinius metus jis būdavo šeštadieniais).

Jūros gyvatės priekinė dalis

Kaip ir pernai, šiemet pasiteisino draudimas šventės teritorijoje prekiauti alumi stiklinėje taroje. Tiesa, nežinau, kaip tai atsiliepė verslininkams, bet dalyviams - tik į naudą. Juoba plastmasinėj ir metalinėj taroj dabar galima rasti beveik viso alaus. Atrodo ta proga netgi “Švyturys” išleido į rinką “Ekstra” alaus skardinėse. Dargi buvo bandyta “jaunąją kartą” sugrūsti ant Jono klanelio, į ten rengiamsus elektroninės muzkios vakarus ir sustiprinto patruliavimo zoną. Tačiau viena draugė atsiliepė šitaip: “muzika gera, bet aplinka… forsynas”. To ir reikėjo tikėtis.

Atrodo, daugiausiai išvardinau vien tik šventės minusus, tačiau visvien aš ją mėgau, mėgstu ir, turbūt, mėgsiu. Nežinau, kaip kitiems, bet man būtent tas daugiatūkstantinis žmonių šurmulys ir patinka. Tiesiog traukte traukia (matyt tam turi įtakos apsilankymai užsienio miestuose, kur itin išplėtotas turizmas). Kaip visada, kelis ar net kelioliką kartų išnarščiau visą senamiestį, grūsdamasis tarp žmoni, pažioplinėjau į vieną kitą gatvės muzikantą, koncertą, mėginau įnterpretuoti dekoracijas. Kaip visada, bet šiltai.

P.S. Pasigedau elementarios šventės atributikos, pvz., pakabukų…

Vėl vėlinuosi aprašyti įspūdžius iš vienur ar kitur. Ale tiesiog po dienos pasidarbavimų nebebūna noro rašyti bent kažkiek ilgesnius įrašus, tik komentuoti vieno kito “blogerio” dienoraštį.

Taigi praėjusį savaitgalį praūžė “Jūros Šventė“. Vėl. Gerokai virš pusės milijono apsilankiusių ir 15-25 mln. paliktų litų. Daugiau - beveik nieko. Turbūt po kulminacijos 2002-ais metais (kuomet Klaipėdai sukako 750 metų) šventė pamažu ėmė nykti. Tiesa, ne vizualiai. Kelis metus iš eilės apsilankai, o nepamatai nieko naujo.

Baltyjos jūros gyvatės fragmentas

Šiemet irgi buvo ne išimtis. Eilinį kartą savo dekoracijas pasiūlė Anatolijus Klemencovas (šįkart tai buvo Baltijos jūros gyvatė). Kaip ir dažnaiusiai, jo kūrinio beveik nesupratau. Gal ir nereikia, visvien žiniasklaidoje parašo, pacituoja. Bet šiemet buvo kaip niekad didelė tautodailininkų mugė. T.y., turėjo būt, ale kas antras kioskelis pardavinėjo tuos pačius kiniškus šudniekius: pakabučius, karoliukus, grandinelės, apyrankes ir t.t.

Šiek tiek neapgalvotas žingsnis - perkelti pagrindinius koncertus į kruizinių laivų terminalą. Apie tai, jog į jį patekti galimą ir per “Baltijos laivų statyklos” įėjimą ar vartus, žino pakankamai nedaug klaipėdiečių, o ka jau klabėti apie atvykėlius. Visi grūdosi vargšu pasukamuoju tiltu prie Senosios perkėlos, už kurio taip pat susidarysavo kamsčiai ir dėl išsiplėtusios statybų teritorijos.

Fejerverkai visas tris šventės dienas gal ir nebloga idėja, tačiau nori nenori, tai tas pats vieno vakaro fejerverkas, tik padalintas į tris dalis. Ir aišku geriausias - sekmadienį, kai daugumą pašaliečių jau išvažiavo namo, o savi tingėjo eit į miestą (dėl to kelis paskutinius metus jis būdavo šeštadieniais).

Jūros gyvatės priekinė dalis

Kaip ir pernai, šiemet pasiteisino draudimas šventės teritorijoje prekiauti alumi stiklinėje taroje. Tiesa, nežinau, kaip tai atsiliepė verslininkams, bet dalyviams - tik į naudą. Juoba plastmasinėj ir metalinėj taroj dabar galima rasti beveik viso alaus. Atrodo ta proga netgi “Švyturys” išleido į rinką “Ekstra” alaus skardinėse. Dargi buvo bandyta “jaunąją kartą” sugrūsti ant Jono klanelio, į ten rengiamsus elektroninės muzkios vakarus ir sustiprinto patruliavimo zoną. Tačiau viena draugė atsiliepė šitaip: “muzika gera, bet aplinka… forsynas”. To ir reikėjo tikėtis.

Atrodo, daugiausiai išvardinau vien tik šventės minusus, tačiau visvien aš ją mėgau, mėgstu ir, turbūt, mėgsiu. Nežinau, kaip kitiems, bet man būtent tas daugiatūkstantinis žmonių šurmulys ir patinka. Tiesiog traukte traukia (matyt tam turi įtakos apsilankymai užsienio miestuose, kur itin išplėtotas turizmas). Kaip visada, kelis ar net kelioliką kartų išnarščiau visą senamiestį, grūsdamasis tarp žmoni, pažioplinėjau į vieną kitą gatvės muzikantą, koncertą, mėginau įnterpretuoti dekoracijas. Kaip visada, bet šiltai.

P.S. Pasigedau elementarios šventės atributikos, pvz., pakabukų…

Buvau antradienį Taline. Ne šiaip sau. Važiavau į METALLICA pasirodymą. Nekalbėsiu aš apie tai, kas šiuo metu yra METALLICA ir kuo ji buvo seniau, tačiau pasakysiu tik viena – koncerte buvo gerai. Pamatyti vienos iš vaikystės grupių gyvą pasirodymą yra neapsakomas jausmas. Pamiršti visus jų nesusipratimus, nuklydimus, atleidi visas klaidas ir pasineri tiesiog į “čia ir dabar”.

Bilietą įsigyjau pirmą dieną, bet iki pat birelio pradžios nerimavau, jog koją gali pakišti sesija. Tačiau susitvarkiau viską kiek anksčiau ir jau nuo birželio pradžios buvau laisvas. Pričiupau vieną paskutinių vietų DsRock organizuojamame autobuse ir jau 12-os dienos vėlyvą vakarą dardėjau į Taliną. Atriedėjom ryte, tad gavome kelias suplanuotas valandas pasitrainioti sostinėj. Aišku, paskubom spėjau tik apibėgti senamiestį, kuris yra tikrai gražus. Reiks kada dar sugrįžti. Rimtai ekskursijai. Tadien mieste pilna buvo METALLICA gerbėju – kur be pasisuktum, savotiškai švietė tamsųs marškinėliai su grupės inicialais. Tačiausiai labiausiai nustebino kiekviename žingsnyje girdima gimtoji lietuvių kalba. Taip, mūsų ten buvo keli tūkstančiai =]

Popiet visas autobusas patraukėm į Dainų slėnį (Vingio parko Vilniuje analogas). Kiek pastovėję prie vienintelių dar neatidarytų vartų (kaip pranešė balsas iš garsiakalbio) supuolėm vidun, užsiėmėm neblogas pozicijas beveik prie pat scenos ir, saulei negailestingai kepinant, pradėjom laukti renginio pradžios. Belaukiant gaivinausi beveik penkis litus kainuojančiu negazuotu mineraliniu vandeniu, o apie alų nė pagalvot nesinorėjo (jei prispirs reikalas per patį svarbiausią pasirodymo momenta?).

Beveik prieš šešias į sceną užlipo pirmeji apšildytojai – PADIGREE. Sugroję pusvalandį užleido TANEL PADAR & THE SUN, kurie užtruko lygiai tiek pat. Tik paskutinioji apšildanti grupė, BULLET FOR MY VALENTINE, gitaras patampė kiek ilgiau. Apšildytojai itin nesužavėjo, gal kiek didesnį įspūdį paliko paskutinieji. Po to sekė ilga ilga valanda laukimo, kol vakaro vinys pasiruoš savo pasirodymui.

Tad be penkiolikos dešimtą (kaip ir buvo planuota) prasidėjo tai, ko laukiau paskutinius du mėnesius. Nupasakot įspūdžių nė nesistengsiu. Buvo tikrai puiku, juoba METALLICA grojo gabalus iš senojo repertuaro. Ypač maloniai nustebino visas iš eilės “sutvotas” “Master Of Puppets” albumas, bei kiti favoritai. Prieš tai spėjusi įskausti nugara užsimiršo, o kiek nuo proto nušokusi minia jau buvo pavargusi, tačiau fotografuoti iš jos buvo visviena sudėtinga =]

Taip ir nesupratau, ko ten atėjo didelė dalis tų žiūrovų, kurie su siaubu ir nuostaba žvelgė į menkiausius METALLICA gerbėjus, kurie tik retkarčiais balsu pritardavo grupei, ką jau kalbant apie tuos, kurie baubė ir lingavo nuolatos. Savotiškos “chaltūros” buvo ir scenoje. Nors amerikiečiai groja virš dvidešimt metų ir jau toli gražu nebėra pirmo žydėjimo, tačiau per dažnai atleidžia vadžias.

Tačiau, nepaisant visų minusų, stovėti ~70 000 (78 000?) minioje ir žvelgti į tai, apie ką kadais ir pasvajot bijojai, tiesiog nepakartojama nepakartojama =]

Nuotraukos iš Talino.
Nuotraukos iš koncerto.