Laikas vėl drėbti pilną puodą susikaupusių palaidų minčių…

Šį savaitgalį vyko toks, pavadinkim, renginukas “FiDi veteranų pirtis”. Visam tam reikalui buvo šioks toks pasiruošimas. Bet, kaip studentui įprasta, viskas buvo atidėta pačiai paskutinei dienai/nakčiai. Nors viskas prasidėjo nuo ketvirtadieninės “Žalgirio”” pergalės…

Penktadienį iš ryto važiavau kažkur į Vilniaus užmiestį pas kursiokę ieškotis drabužių nedudukam vaidinimui. Prabuve ten gerą gabalą laiko grįžom į civilizuotą pasaulį ir iš universiteto pasiėmėm sukauptus tuščius žalius alaus butelius (ech, ir sugalvok taip, kad kuo daugiau problemų būtų…) ir patraukėm į barakus daryti dekoracijas. Nežinau kodėl, bet kelios valandos buvo praleistos veltui, o paskui dar sugalvojom padaryti vaidinimo generalinę repeticiją. Vėlgi dingo visa valanda. Galiausiai prisirinkę klijuotų medžio drožlių kartono nutarėm daryti dekoracijas, bet vėl prablūdijom visas dvi valandas ir gerokai po devynių vakaro pagaliau užsiėmėm rimtu darbu. Pradėjom koridoriuje pjauti, kalti, kirsti ir kitaip baladoti, kol galiausiai po vienuolikos kažkas pasiūlė eiti ant “Kaln žudiko” pašikniukais pačiuožinėt (bet koks patugus daiktas po sėdimąją, padedantis čiuoti snieguotu klaneliu). Bet tuo metu kaip tik atėjo apsauginis ir davė velnių, kad keliam triukšmą. Pavaidinės labai kietą liepė susirinkt visas šiukšles ir pirmadieni šuoliuot pas administratorių. Nieko, susitvarkėm ir nuvarėm ant kalniuko.

Pablūdyję vidury nakties vėl grįžom į bendrabutį, kur toliau turėjom tęsti dekoracijų gamybą, tačiau triukšmaut buvo uždrausta, tad teko užsiimti kažkuo kitu ir pradėjom tam pačiam renginiui kepti duoną… Keturiais puodais, kažkeliais litrais aliejaus ir geroku šūsniu duonos kepalų okupavom virtuvę. Nežinau, bet gal per dvi valandas su trupučiu tą duoną iškepėm ir, sutvarkę virtuvę, nušuoliavom miegot, nes ryte reikėjo pabaigt kalt dekoracijas ir dar išvirti žirnius.

Turbūt metus į priekį žirnių nebevirsiu. Taip nutinka, kai nuo dujinės atsitrauki keletui minučių… Iš šešių puodų prisvilo penki, Išbėgęs vanduo užliejo abi dujines ir kelis dujų vamzdelius. Žirnius virti baigėm, bet paskui iš kaikurių teko išrinkinėt degėsius. Linksmiausia tai buvo valyti dujines. Tiesą sakant, išvaliau švariau, negu prieš tai buvo :)

Į vakarą dieną ėjo koja į koją su kitais nuotykiais, kol galiausiai atėjo laikas tai pirčiai. Čia dedu ženklą ” <…> ” ir tęsiu pasakojimą po visko. Liko gi mum nuo renginuko trys pilnos bačkos alaus. Grą-int reikia pirmadienį, o sekmadienį gert nebesinori: kam į darbą, kam į studijas. Buvo net tokių eretiškų minčių, kaip “išpilti alų į kriauklę”. Vos susitvardžiau. Kadangi įranga vis dar buvo su mumis, teko alų pardavinėti barake už ypatingą kainą: 1 litras - 2 litai. Iš pradžių verslas nesisekė, bet netrukus visam kambary nebebuvo laisvo plotelio. Kadangi alus buvo pilstomas į pačių atsineštą tarą, tai juokingiausiai atrodė trilitriniai stiklainiai ir penkialitriai “bambaliai” nuo geriamo vandens. Per kelias valandas bačkos paslaptingai ištuštėjo. Pardaviau lygiai lygiai dvi (60 litrų), o dar vieną išgėrėm…

Šiandien per paskaitas buvo labai sunku…