Vieną vakarą į grupės pašto konferenciją atėjo „kolegos“ laiškas su itin žaviu turiniu:

Sveiki. Gal kas jau yra tyrineje integrini itampos stabilizatoriu? As per labora biski apsilazhalinau ir ne tak, ka reikia ishmatavau. Tiksliau - man reik to stabilaizerio isejimo VACh (Load Regulation charakteristikos pagal datasheet’a). As bliac, vietoj to, kad load’a regulaitinti, reguliavau iejimo itampa ir matavau itampa bei srove isejime. Todel ir gavau nesamone. Gal kas galetu atsiusti bent jau ismatuotus duomenis, kad ir be grafiko?

Dzenkue bardzo, vszistkiego nailepszego, z urodzinami, wilno nasho.

Čia vienas iš tų atvejų, kai net iš paprasčiausios šnekos gali spręsti apie žmogų. Ir kaži, ar apsiriksi. Paminėsiu, kad šį laišką brūkštelėjo rusakalbis. Aišku, prieš kitakalbius aš visiškai neturiu nieko prieš (išskyrus kelias gyvenimiškas išimtis), tačiau… Mano galva, tai mažų mažiausiai nepagarba visoms keturioms kalboms, kuriomis parašytas tekstas (jei kam netyčia neaišku, tai pavartoti žodžiai lietuvių, anglių, rusų ir lenkų kalbomis).

Suprantu, kad kartais techniniais terminais kalbėti sunku, bet šitaip tai ir pasistengti reikia. Žemas lygis. Ir ką tokie asmenys veikia universitete?

P.S. Apie lietuviškų rašmenų naudojimą čia nekalbu. Žmonės kol kas nesusipranta naudoti UTF-8, tad taip tik geriau.