Taigi vakar 23 valandą baigėsi tradicinė “Jūros Šventė” Klaipėdoje. Tad bandysiu dabar paskleisti savo minčių, pastebėjimų, emocijų ir viso kito padriką kratinį, pradedant bendrom nuotaikom bei renginiais ir baigiant geru žodžių policijai. Lietingą orą paliksiu nuošaly, ką jau padarysi, kad pirmas dienas vandens dangus nepagailėjo…

Man asmeniškai “Jūros Šventė” patinka tuo, jog pritraukia mases žmonių ir miestas tarsi tampa gyvas. Nemažai teko pabuvoti užsienyje ir miestuose, kurie gyvena tik turistiniu ritmu, šventė tiesiog atgaivina širdį, nes taip būna ir savam krašte, o ne kažkur už devynių girių ir kalvų. Žinoma, kadangi esu labai išrankus muzikai, į organizuojamus koncertus ėjau su tokia mintim galvoje: “nūūū, gal bus neblogai…”. Todėl pirmasis renginys, į kurį nusliūkinau kartu su draugais, buvo koncertas “Buriuok In Rock” Kruizinių laivų terminale. Turbūt daugiau kvietė pavadinimas… Diena prieš jį pagaliau sužinojau, kas gros. Gi šūsnis projektų: “ZZ Top”, “ABBA-Otowan”, “Creadence clearwater revival”, Marilyn Manson ir Ozzy Osbourn. Tačiau tarp atlikėjų pavadinimų “Rondo”, “Studija”, “Julia4Fun”, “Rebelheart” ir kt. domino tik pastarasis. Tad apie koncertą… “Julia4Fun” atliekamų “ABBA” kūrinių beveik negirdėjau ir tuo tik džiaugiausi, nes išgirdęs paskutines gaidas nusivyliau atlikimo profesionalumu (retas Lietuvos atlikėjas sugeba kokybiškai gyvai koncertuoti). Bet užtat “ZZ Top” projektas neišpasakytai pakėlė nuotaiką ir ištempė šypsnį nuo ausies iki ausies. Visgi senas geras rokas užgauna širdį. Dar linksmiau pasidarė išvydus perukus ir barzdas prisiklyjavusius atlikėjus. Po šiųjų sekė “Creadence clearwater revival”, tačiau jų muzika ne itin domino, nors buvo ir seniai seniai girdėtų gabalų… Užtat Ozzy Osbourn projektas su Vitalijumi Kairiūkščiu priešakyje dėjo garo. Šis sutraukė didžiausią sunkiosios muzikos (ir ne tik) megėjų būrį arčiau scenos. Teko ir man atpalaiduoti plaukus nuo juos rišančios gumelės, o “Ozio” sudegintas kryžius visiškai nukankino jau mėšlungio veikiamus mano skruostus. Tokie kultiniai gabalai, kaip “Black Sabbath, “Goodbie To Romance”, No More Tears”, “I Just Want You”, “Dreamer” ir kt., tikrai nepraslydo pro ausis ir vertė juos niūniuoti toliau. Pasibaigus Vitalijaus pasirodymui bei 23 valandos atidarymo fejerverkams į sceną užlipo “Rebelheart”, o tiksliau - Marilyn Manson… Mėgstu “Rebelheart”, bet nekenčių dėl pastarojo projekto, kurį tenka išvyst jau ne pirmą sykį… Nieko negaliu pasakyti, tyliai pašaipiai nusijuokęs išklausiau viso repertuaro, o pliusą galiu dėti tik todėl, kad muzika atlikta gyvai. Taigi dar su kažkuo pasitrankius mieste grįžau namo ir snūstelėjau iki seknačios dienos.

Šeštadienis prasidėjo įprastai: vėlyvi pusryčiai, laikraštukas, TV ir internetas. Visvien nuo ryto mieste ir apylinkėse tik sporto renginiai. Dienai persiritus į antrą pusę prisiminiau, kad laukia Tarptautinio gatvės teatrų festivalio “Šermukšnis” organizuojamas pasirodymas - teatralizuotas “Keistuolių teatro” koncertas “Nuo aušro iki sutemų”. Jau seniau buvau pasiryžęs nepraleisti šiojo, todėl nebaigęs savo bokalo alaus ir neradęs bendraminčių vienas nusliūkinau į pasirodymą… Žinoma, pasirodymas susidėjo iš perdainuotų Lietuvos ir užsienio pop šlagerių su humoristiniais šou elementais. Ką galiu pridurti… Pusantros valandos pasirodymo buvo mažoka… Linksmi gi tie “Keistuoliai”. Tačiau praktiškai šioje vietoje buvau priverstas nutraukti savo pasivikščiojimus šventėje, nes jau eilinį kartą pasireiškė virškinimo sutrikimai ir dar net nežinia nuo ko. Tad nukabinęs nosį ir baisiai plūsdamasis grįžau namo, nes kažkur vidurnaktį turėjo groti “Žalvarinis“. Taip norėjosi kartu pakriokt apie alų ir pasėt kanapę. Bet, sėdėdamas namuose ir ramindamas besiduodantį skrandį, sužinojau, kad jiems (kaip ir visiems kitiems, dalyvavusiems koncerte) buvo leista atlikti tik du gabalus. Supratau, jog daug nepraradau (juoba daugiau dominančių renginių mieste nebuvo, nebent D.Kontrymo džiazo kvarteto ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas) ir ramia širdimi nuėjau gulti.

Sekmadienis taip pat neatsiliko nuo grafiko ir nuo pat ryto ėmiau laukti baigiamojo “Jūros Šventės” koncerto, kurio atlikėjų sąraše mane domino tik figūruojanti Andriaus Mamontovo pavardė. Vėlgi persiritus dienai į pabaigą išpėdinau į miestą pasitrankyti. Kažkelintą kartą išnaršius senamiestį skersai išilgai atėjo ir lauktoji 20 valanda. Žinoma, iki A.Mamontovo pasirodymo teko palūkėti, nes pirma ant scenos užlipo J.Šeduikytė ir “Studija”. Šiaip ne taip iškentus skirtingų pireskonių populiariosios muzikos pliūpsnio atėjo ir atpildo valanda: miniai beskanduojant “Andriau!” (mane? =]) užlipo Mamontovas. Tai tikrai buvo atgaiva ausims ir sielai. Mėgau Andrių (ir FOJE) nuo mažų dienų, todėl beveik visus gabalus buvau priverstas kartu nebyliai žobčioti. Programa sudėliota buvo fantastiškai: akivaizdžiai atliekami kūriniai “sunkėjo” artėjant koncerto pabaigai. O per šlagerį “Laužo Šviesa” į dangų buvo paleista apie tona kinų išradimo. 5 minutės spalvingo degančių šviesų šou, bet išlepintoms akims jau nebepaliko tokio įspūdžio, kaip kadaise, kada vos iki minūtės trunkantis vejerverkų pasirodymas priversdavo išvarvinti n litrų seilių… Tuo ir baigėsi šventė. Sad…

Na o dabar šiek tiek padrikų prisiminimų. Kaip visada, senamiesčio ir jo apylinkių gatvėse buvo pilna gatvės muzikantų. Keli iš jų man paliko tikrai nemažą įspūdį. Eilinius metus tuos pačius gabalus grojantis indėnas (?) buvo visiškai neįdomus, tačiau būrelis jaunuolių, pliekiantys klasikinius džiazo (ir ne tik) kūrinius, buvo nepakartojami. Kodėl? Todėl, kad jųjų pasirodymas įspūdingas. Grubliausko “Kongo” vietoje, vietoj kokios “įžimybės” iš užsienio, į “Pilies Džiazo Festivalį” pakviesčiau būtent juos, nes savo pasirodymu padarytų neblogą šou ir įtiktų nemažai masei monių. Pvz., būgnininkas, nepamesdamas ritmo, groja būgnais, vaikščiodamas aplink juos, kol galiausiai visai nuo jų pasitraukia ir muša tai, kas pasitaiko kelyje: grindinio plyteles, medį, dėžutę “aukoms”, šulinio dangtį ir t.t. Tiesiog fantastika. O kur dar pridėt bendrą “šokį” ir grojimą pūčiamuosius pasikišus ranką/as pro kojas ir pan. Dargi patiko stebėti, kaip folkloro duetui (akordeonui ir būgnui), paradėjus groti “Majamio policijos” (?) temą (rodos, dabar popliarus gabalas “Crazy Frog”), šokęs žmogelis niekaip nebepagavo ritmo ir tai jam akivaizdžiai nepatiko, nors vėliau bandė demonstruoti kažką panašaus į breiką :D

Žinoma, kokia šventė būtų be mugės ar “Švyturio šalies” prie Meridiano. Renginių buvo nemažai, nors daug liko ir nepatenkintų. Ne visiems gal patinka gatvės spektakliai (Festivalio “Šermukšnis” gausiai organizuoti) arba šiuolaikinio meno festivalis “PLARTFROMA” ir pan. O buvo ir country, ir džiazo, ir klasikinio rokenrolo koncertų. Ir pop…

Pradžioje sakiau, kad paminėsiu ir policiją. Taigi likau kiek nustebintas jų darbu ir net tolerantiškumu (!). Kvailų incidentų su girtais jaunuoliais nemačiau, nors statistika jau skelbia, kad jų buvo mažiau nei pernai, tačiau pačių jaunuolių, apsinuodijusių alkoholiu padaugėjo… Oi, nukrypau… A, pavyzdys: prieš šventę buvo skelbta, kad jos teritorijoje iš stiklinės taros gerti nebus galima, bet juk ne visi tai žinojo, todėl angelai sargai, pastebėję geriančius iš stiklinių buteliu ne puola juos “susemti” o gražiai paaiškina. O ką aš mačiau: sėdėjo šalia mūsų porelė ir gurkšnojo kažkokį alutį, priėjo policininkas ir tarė: “Atsiprašau, ar žinote, kad iš stiklinės taros gerti draudžiama?”. “Ne”, - ir greitai pribaige alaus likučius, o butelį pasidėjo po kojomis. O policininkas, mano nuostabai, leptelėjo: “Gal geriau duokite butelį man, aš išmesiu”. Apatinį žandikaulį pamečiau: paėmė ir išmetė. Arba, pasibaigus koncertui sekmadienį, baigėsi ir šventę, tad ir leidžiamas alkoholio vartojimas viešoje vietoje. Bet ir tada policininkai nepiktnaudžiavo padėtimi, o tik ėjo ir prašė/liepė visų užsukti butelius ar kaip kitaip paslėptį dar netuščią tarą.

Ir pabaigai: atrodo žmonės įgauna daugiau kultūros, nes vėlgi, anot statistikos, šiemet šiukšlių ne joms skirtose vietose palikome mažiau :) (o dėl vėsaus oro suvartoto alaus kiekio riba taip pat nukrito…)

P.S. Lietus yra blogai. Virškinimo sutrikimai - dar blogiau.