Matyt rašliava apie mano “kultūrinimosi” ypatumus pradeda išaugti į įrašų ciklą. Nors jaučiu, kad kuriam laikui tai aprims. Bet ne tame šuo pakastas.

Viskas prasidėjo trečiadienį, kai netikėtai paskambino pusseserė ir paklausė, ką tą vakarą veikiu. Man net nespėjus prasižioti atsakė už mane: “Neveik nieko”. Ir pasiūlė nukeliauti į “Lietuvos nacionalinį dramos teatrą“, o tiksliau - į spektaklį “Meilė pagal grafiką“. Nebloga komedija, ypač, kai neieškai tame vaidinime kažko ypatingai gilaus. Todėl atsipalaidavimui tas spektaklis - pats tas. Besijuokdamas iš tų visų nešvankybių (koks skirtumas, kad viskas nuvalkiota, užtat kaip gražiai pateikta) išliejau turbūt kelis litrus ašarų =]

Penktadienį nukeliavau į ilgai lauktą sunkiosios muzikos koncertą “Brutal Madness Festival 2006″, kurio pagrindas buvo brutaliejį brazilai KRISIUN, tačiau kurie, kaip jau rašiau, neatvyko. Tad ėjau per daug nieko nesitikėdamas, tačiau koncertas vietomis nuvylė, ypač “tradiciniu” nekokybišku garsu ir tuo prakeiktu neprofesionaliu “volume max”… Ai, tiek to, kaklas ryte visvien priminė, kad vakaras buvo praleistas “Mulen Ruže” su gauja ilgaplaukių.

Na, ir jeigu tai galima laikyti “kultūrinimusi”, tai visą savaitgalį fakultete klausydamas režisieiaus ir jo padėjėjų prastrakaliojau prieš kamerą, filmuojant tradicinį mėgėjišką “FiDi” trumpametražį filmą, kuriuo užbaigiamas “Juzikas” - “Jumoristinis fizikos simpoziumas“. Visgi sunki ta aktoriaus duona. Nors, palyginus, nedaug pasišlaistyt reikėjo, bet nuvargino neblogai. Pažiūrėsim, ką pagimdys mūsų šaunusis montuotojas =]