Buvau antradienį Taline. Ne šiaip sau. Važiavau į METALLICA pasirodymą. Nekalbėsiu aš apie tai, kas šiuo metu yra METALLICA ir kuo ji buvo seniau, tačiau pasakysiu tik viena – koncerte buvo gerai. Pamatyti vienos iš vaikystės grupių gyvą pasirodymą yra neapsakomas jausmas. Pamiršti visus jų nesusipratimus, nuklydimus, atleidi visas klaidas ir pasineri tiesiog į “čia ir dabar”.

Bilietą įsigyjau pirmą dieną, bet iki pat birelio pradžios nerimavau, jog koją gali pakišti sesija. Tačiau susitvarkiau viską kiek anksčiau ir jau nuo birželio pradžios buvau laisvas. Pričiupau vieną paskutinių vietų DsRock organizuojamame autobuse ir jau 12-os dienos vėlyvą vakarą dardėjau į Taliną. Atriedėjom ryte, tad gavome kelias suplanuotas valandas pasitrainioti sostinėj. Aišku, paskubom spėjau tik apibėgti senamiestį, kuris yra tikrai gražus. Reiks kada dar sugrįžti. Rimtai ekskursijai. Tadien mieste pilna buvo METALLICA gerbėju – kur be pasisuktum, savotiškai švietė tamsųs marškinėliai su grupės inicialais. Tačiausiai labiausiai nustebino kiekviename žingsnyje girdima gimtoji lietuvių kalba. Taip, mūsų ten buvo keli tūkstančiai =]

Popiet visas autobusas patraukėm į Dainų slėnį (Vingio parko Vilniuje analogas). Kiek pastovėję prie vienintelių dar neatidarytų vartų (kaip pranešė balsas iš garsiakalbio) supuolėm vidun, užsiėmėm neblogas pozicijas beveik prie pat scenos ir, saulei negailestingai kepinant, pradėjom laukti renginio pradžios. Belaukiant gaivinausi beveik penkis litus kainuojančiu negazuotu mineraliniu vandeniu, o apie alų nė pagalvot nesinorėjo (jei prispirs reikalas per patį svarbiausią pasirodymo momenta?).

Beveik prieš šešias į sceną užlipo pirmeji apšildytojai – PADIGREE. Sugroję pusvalandį užleido TANEL PADAR & THE SUN, kurie užtruko lygiai tiek pat. Tik paskutinioji apšildanti grupė, BULLET FOR MY VALENTINE, gitaras patampė kiek ilgiau. Apšildytojai itin nesužavėjo, gal kiek didesnį įspūdį paliko paskutinieji. Po to sekė ilga ilga valanda laukimo, kol vakaro vinys pasiruoš savo pasirodymui.

Tad be penkiolikos dešimtą (kaip ir buvo planuota) prasidėjo tai, ko laukiau paskutinius du mėnesius. Nupasakot įspūdžių nė nesistengsiu. Buvo tikrai puiku, juoba METALLICA grojo gabalus iš senojo repertuaro. Ypač maloniai nustebino visas iš eilės “sutvotas” “Master Of Puppets” albumas, bei kiti favoritai. Prieš tai spėjusi įskausti nugara užsimiršo, o kiek nuo proto nušokusi minia jau buvo pavargusi, tačiau fotografuoti iš jos buvo visviena sudėtinga =]

Taip ir nesupratau, ko ten atėjo didelė dalis tų žiūrovų, kurie su siaubu ir nuostaba žvelgė į menkiausius METALLICA gerbėjus, kurie tik retkarčiais balsu pritardavo grupei, ką jau kalbant apie tuos, kurie baubė ir lingavo nuolatos. Savotiškos “chaltūros” buvo ir scenoje. Nors amerikiečiai groja virš dvidešimt metų ir jau toli gražu nebėra pirmo žydėjimo, tačiau per dažnai atleidžia vadžias.

Tačiau, nepaisant visų minusų, stovėti ~70 000 (78 000?) minioje ir žvelgti į tai, apie ką kadais ir pasvajot bijojai, tiesiog nepakartojama nepakartojama =]

Nuotraukos iš Talino.
Nuotraukos iš koncerto.