Nuo praėjusios savaitės pagaliau vėl pradėjo veikti Atomo ir branduolio fizikos laboratorinių darbų laboratorijos. Kaip ir visada, “užtempimu” pasirūpino Fizikos fakultetą po truputį remontuojantys statybininkai, kurie niekada nesugeba užbaigti darbų laiku. Beje, džiugi naujiena ta, kad pagaliau išvydau mokamają laboratoriją, kurioje dauguma įrangos - nauja (tiesiog neseniai nupirkti kai kurių laboratorinių darbų įrangos komplektai Phywe).

Tad dabar iki pat Kalėdų kas savaitę gausiu gerokai padidintą dozę jonizuojančiosios spinduluotės. Gana įdomiai jaučiuosi laboratorijoje, kurioje visi į šalis švaistosi radioaktyviaisiais šaltiniais, o kai kurie iš jų visiškai neekranuoti :-)

O atlikinėdamas pirmąjį darbą iš šių laboratorinių (Geigerio ir Miulerio skaitiklio tyrimis) jaučiausi gana nejaukiai. Kodėl? Atsakymas: nuotrauka apačioje. Pripratus prie senovinės itin gigantiškos aparatūros (tarybiniai oscilografai, generatoriai, dažnomačiai ir kt.) buvo keista daryti laboratorinį, kurio prietaisų sąrašas tesusideda iš trijų punktų, o patys prietaisai - maži.

Prietaisas su skaičiukais fiksuoja impulsus, juodas horizontaliai pritaisytas cilindriukas yra pats Geigerio-Miulerio skaitiklis, o baltas cilindras - radioaktyvus šaltinis, kuris spinduliuoja į visas puses :-) Tiesa, pusmetrio atstumu intensyvumas žymiai sumažėja.