Pažįstamo pakalbintas šeštadienį nusprendžiau su antra puse paaukoti dalį brangaus laiko ir nuvykti į Lietuvos karybos istorijos festivalį, vykusi ant Dubingių piliakalnio. Nors panašaus pobūdžio renginyje „Apuolė 854“, prisipažinsiu, niekad nebuvau, tačiau praleisti čia pat rengiamą nemokamą reginį buvo nuodėmė. Deja galiausiai atėjęs šeštadienio rytas visiškai nepradžiugino – kaip tyčia pildėsi meteorologų prognozės, kad juos kur velniai, ir, susiruošus į kelionę, dangus prakiuro. Tikėdamiesi išpranašauto popietinio pragiedrėjimo, traukėm link Dubingių, ale kuo labiau artėjome prie miestelio, tuo smarkiau pliaupė. Gerokai paklaidžioję po apylinkes, galiausiai atvykome į vietą ir nors pagal programą vėlavome beveik valandą, renginys buvo tik beprasidedąs, o po šlapius laukus slankiojo apie keliasdešimt tokių pačių žioplių.

Netrukus po oficialios festivalio pradžios ir klubų prisistatymų, visi buvo pakviesti prie „gardo“ stebėti V-VII a. dvikovų ietimis. Vykstant kovoms pro debesis ėmė skverbtis pirmieji saulės spinduliai, o joms pasibaigus (nugalėtoju tapo vieno klubo mokinys, nukovęs savo mokytoją) visai prasigiedrijo. Už šią išsipildžiusią pranašystę orų spėjikams teko atleisti ir prakeiksmą atsiimti, mat esant tokiam orui nusimatė smagaus laiko iki pat vakaro.

Kovos ratas (IX-XII a.)

Netrukus po iečių kovų sulaukėm pirmųjų masinių kautynių, kuriose susirėmė baltai ir vikingai (IX-XII a.). Dėl akivaizdžios baltų ginkluotės persvaros, vikingai buvo vystomi į vystyklus ir atrodė varganai. Tat tegu žino, su kuo turi reikalą Pabaltijo žemėje.

Baltų ir vikingų masinės kautynės (IX-XII a.)

Pertraukėlių tarp kovų metu buvo galima buvo apžiūrėti, kuo užsiiminėja negausiai susirinkę amatininkai. Žinoma, viskas standartiška (puodų žiedimas ir degimas, maisto virimas, stiklo pūtimas, kalvis, senoviniai pagal rainius atgaminti papuošalai ir kt.), bet miela ir gražu. Akies ir rankos taiklumą buvo galima išbandyti pas nuošalėje įsikūrusius indėnus, leidusius pašaudyti iš lanko. Velnioniškai sudėtingas reikalas, ypač kai matai, kaip tavo iššauta strėlė beskriedama taikinio link ima ir nukrypsta šonan. Galiausiai už penkių litų monetą buvo galima pašaudyti iš šautuvo pas Napoleono laikų lietuvių karius. Pastarieji savo nesibaigiančiomis parako atsargomis spėjo įgristi daugeliui. „Prisigeria ir šaudo, kol parakas pasibaigia“.

Pasivaikščiojus ir užkandus laikas atėjo XIII a. Vakarų Europos riterių kovų turnyrui. Deja, šioje istorijoje turiu spragų, todėl ordinus skirti sekasi sunkiai. Kiek supratau, buvo Tamplierių, Livonijos ordino ir Hospitalierių atstovų. Iš kovotojų komentarų girdėjau, jog kovoti ligi 10 pataikymų – labai sunkus uždavinys. Ir iš tikro, riteriai po kelių smūgių pailsdavo ne tik nuo sunkių šarvų, bet ir nuo iš peties pleškinančios saulės. Tad kai kuriems greičiau pasireikšdavo perkaitimas, negu nuovargis. Reginį stiprino iš po šalmų atsklindantis sunkus ir garsus kovotojų alsavimas.

Vakarų Europos riterių turnyras (XIII a.)

Riteriams kiek atsipūtus, dauguma pradėjo ruoštis antroms ir paskutinėms masinėms kautynėms. Į mūšio lauką žūtbūtinei kovai išėjo jungtinės baltų pajėgos ir vokiečių ordinai. Tiesa, idant būtų išlygintos jėgos, keliems saviškiams teko pereiti priešų germanų pusėn. Todėl šios kautynės atrodė nepalyginamai geresnės už pirmas. Kaip ir dera, baltai priešus sudorojo visais užėjimais, o paskutinis susirėmimas daliai žiūrovų įvarė baimės. Mat, besiruošdami susirėmimui, kariai nusprendė pakeisti bėgimo trajektoriją ir visu greičiu pasuko žioplių minios link.

Baltų ir vakarų Europos riterių masinės kautynės (XIII a.)

Tuo ir baigėsi mūsų pasisvečiavimas festivalyje. Archajinio folkloro ansambliui „Sedulai“ pradėjus savo pasirodymą, nusprendėme keliauti namo. Tad pabaigai – nuoširdi padėka organizatoriams už tikrai puikų renginį ir jo atmosferą!

• Daugiau nuotraukų
• Oficiali renginio svetainė

(Taip pat publikuota „Hell Musc“)

Eilinį sykį teko atsitraukti nuo tinklaraščio rašymo ir informacijos apie Keistuolių perdainuotus kūrinius pateikimo. Planuoju nereguliariai, bet dažniau sugrįžti prie viso šio reikalo, na o tam kartui tik trumputis įrašas su gerai žinoma lietuviška daina.

„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:

• Žemyn upe

Originalas:

• Ovidijus Vyšniauskas - Žemyn upe

Nėra ką daug kalbėti apie šį kūrinį. Dažnas Kaunietis jį laiko kone miesto himnu.

Ankstesni įrašai: #1, #2, #3, #4.

Kaip sako senas posakis, FiDi 41 buvo, tegyvuoja FiDi 42! Puiki šiemet šventė buvo, o prie visko prisidėjo itin geras oras. Niūroka būtų slankioti Fizlende ir žygiuoti Gedimino prospektu žliaugiant lietui ar drimbant šlapdribai :) Šviesi ir linksma šiemet buvo dieninė dalis. Beje, neaišku kodėl šiemet joje pradingo keli tradiciniai akcentai (pvz., dėstytojų choras), tačiau naujų atrakcionų gausa daug ką atpirko. Pradedant nuo labirinto iš kartoninių dėžių, ir baigiant tokiais smagumynais, kaip levituojančio traukinuko modelis, bulviašaudis (pavojingas gyvybei įrankis), gyvas stalo futbolas (vienas įspūdingiausių akcentų), trimatis futbolas.

Žinoma, viskuo džiaugtis likimas niekad neleidžia, idant neįkyrėtų, todėl visad pasiunčia šunybių. Atnaujinęs kai kurias kūno dalis, Dinas Zauras per ilgai snūduriavo žiemos miegu, tad lemtingą akimirką nepanoro atsikelti ir pajudėti pas filologes. O gal jau jam įkyrėjo kelias dešimtis metų mintį tą patį taką senamiesčio link ir aušinti nasrus paikais atsiprašymais? :) Bet kokiu atveju, fizikai sumanūs žmonės, skubiai sugebėjo bent minimaliai išsisukti iš susidariusios padėties, lipdyte sulipdė nediduką Dino antrininką. Tokius mus, „nukraujavusius“, centriniuose VU rūmuose pasitiko įstabaus grožio filologės, liepte liepiančios daryti naujas nuodėmes, vietoje senųjų išpirkimo :) Ne veltui jubiliejus.

Toliau - fotoreportažas ir levituojančio traukinuko video.

Dėstytojų presskonferencija

Ir A.Kubilius nori alaus :)

Bulviašaudis

Kuo prastesnis įrenginys už esantį Prancūzijos ir Šveicarijos riboje?

Gyvas stalo futbolas

Levituojantis traukinukas

Eisena, negausi, nes tik Dinas Zauras sugeba visus sušaukt :)

Mažasis Dino antrininkas

Levituojantis traukinukas

Visos mano nuotraukos čia, o daugiau jų rasite FiDi tinklalapio šviežiausioje naujienoje. Laukiam kitų metų, juk gyvename nuo FiDi iki FiDi :)

Jei kam įdomu, pateikiu klasika tapusios mokslinės fantastikos serijos „Zenitas“, kurią nuo 1971 m. leido „Vaga“, o nuo 1985 m. iki pat 1992 m. - „Vyturys“, knygų „išplėstinį“ sąrašiuką. Ne šiaip bibliografinis sąrašas, o su viršeliais, trumpais aprašymais ir kt. įdoma ar ne tiek įdomia informacija. Ne apie visas knygas informaciją sudėjau - mano paties bibliotekėlei dar šiek tiek trūksta iki 52 knygų :) Bet tikiuosi, kad palaipsniui išbaigsiu. Jei turit pastabų ar minčių, ką pakeisti, kokią info pridėti, pasakykit.

Netikėtai užgriuvus darbams teko šiek tiek atidėti įrašus į šalį, bet šiandien visgi patalpinau tokį trumputį apie dar vieną gerai žinomą kūrinį :) (P.S. Naujas įrašas bus tik kitą savaitę…).

„Paskutiniai Brėmeno muzikantai“:

• Nichevo na svete lucse netu

Originalas:

• „Ничего на свете лучше нету“ iš multiplikacinio filmo „Бременские музыканты“

Na, apie „Brėmeno muzikantus“ turbūt net nereikia pasakoti. Tai vienas iš populiariausių tarybinių multiplikacinių filmų. Virš 21 minutės trukmės juosta sukurta 1969 m. (rež. Inesa Kovalevskaja) pagal vokiečių rašytojų Brolių Grimų vieną iš žymiausių pasakų tuo pačiu pavadinimu. Filmukas, kaip šiuo metu pripažįstama, išpopuliarėjo dėl gerai įsimenamos muzikos. O ją parašė žymus rusų kompozitorius Genadijus Igorevičius Gladkovas (Геннадий Игоревич Гладков). Ne paslaptis, kad būtent šio filmuko garso takelis ir atnešė jam visasąjunginį pripažinimą. Muzikinis sąrašas jo ilgas, mat muziką rašė spektakliams, filmams ir filmukams. Tame tarpe gerai žinomiems „Mažylis ir Karlsonas“, „Karlsonas sugrįžo“, Brėmeno muzikantų tęsiniui ar, pvz., populiariai komedijai „Sėkmės džentelmenai“ (Джентльмены удачи, 1971 m.) ir kt.

Daina „Ничего на свете лучше нету“

Beje, paminklas keturiems pasakos veikėjams – gaidžiui, katinui, šuniui ir asilui – pastatyta ne tik pačiame Brėmene, bet net ir Lietuvoje. Iš medžio išdrožtą skulptūrą galima išvysti Viduklėje (Raseinių raj.):

Brėmeno muzikantų skulptūra Viduklėje (Aut. CD, CC-BY-SA licencija)

Ankstesni įrašai: #1, #2, #3.