Šiuo įrašu išsakau tik savo asmeninę nuomonę ir požiūrį. Aprašomo objekto nešmeižiu ir nedarau konkrečių išvadų.

Kalbėsiu ta pačia tema, kuria prieš porą savaičių jau buvo pasirodęs „Lietuvos žinių“ straipsnis, pavadinimu „Už mokslo vėliavos – aferos šešėlis“. Noriu pasidalinti keliais nedideliais pastebėjimais apie VšĮ „Saulėtekio slėnį“. Pradėkim nuo pradžių. Viskas atrodo gana gražiai – kuriamas slėnis yra viešoji įstaiga, finansavimą gauna iš Europos sąjungos struktūrinių fondų. Turbūt ne kartą girdėjot, jog minima 2 mljrd. litų suma. Ne itin daug, bet atrodo įspūdingai.

Grįžkime prie reikalo. Saulėtekio al. kaip tik baigtas statyti pirmasis slėnio pastatas, kuriame, anot skambių sakinių, turi kurtis „aukštųjų technologijų, verslo paramos įmonės, iki 900 m² bus skirta pradedantiesiems verslininkams“. Trumpai tariant – tai biurų pastatas. Pacituosiu aukščiau minėtame straipsnyje esančius slėnio direktoriaus Andriaus Bagdono žodžius, kuo paprastas biurų pastatas skiriasi nuo šio:

Skiriasi keliais dalykais, – paprieštaravo VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktorius Andrius Bagdonas. – Visų pirma atrankos kriterijais nuomininkams, nes mes atsirenkame įmones, kurios investuoja į mokslinius tyrimus, kuria inovacijas, eksportuoja; įmones, kuriose dirba mokslų daktarai, kurios turi bendrų projektų su universitetais. Tai pats pagrindinis skirtumas. Mes nesame pelno organizacija, lengvatinėmis sąlygomis išnuomojame patalpas jaunoms įmonėms. Jeigu studentai sugalvos įkurti savo verslą, pirmus metus jie mokės 15 litų už kvadratinį metrą nuomos mokestį, antrus – 20 litų, trečius – 25 litų. Ir iš karto gaus patalpas su baldais, turės galimybę nemokamai konsultuotis su finansininkais, teisininkais.

Skamba fantastiškai, taip? Tačiau štai čia man kai kas užkliuvo. Toliau straipsnyje rašoma: „Pasirodo, A.Bagdonas pats sprendžia, kam siūlyti ir suteikti galimybę pigiai išsinuomoti patalpas“. Tai tiesioginė informacija ar žurnalistų interpretacijos, nežinau, bet atkreipkime dėmesį į kelias vietas. Informacija, už kiek galima bus nuomoti patalpas, pasirodė tik su spaudos pranešimu apie baigtas statybas. Taipogi informacijos nebuvo nei kur, nei kada kreiptis dėl galimos nuomos. Įdomiausia, kad ten žaibiškai pradėjo kažkas įsikūrinėti: vienam aukšte, kitam ir t.t. (puikiai galėjau stebėti, nes gyvenu Saulėtekio bendrabučiuose). Taip staigiai? Jokių atrankų? Įdomu, įdomu. Tiesa, išliekant korektiškam reikia paminėti, kad šiuo metu jau yra informacija tiek apie nuomos sąlygas, tiek apie jos kainas.

Prisiminkime žodžius, kam tas pastatas skirtas: „aukštųjų technologijų, verslo paramos įmonės, pradedantiesiems verslininkams“. O pirmame aukšte neseniai įsikūrė „Ūkio bankas“. Bet kas jie tokie – aukštųjų technologijų įmonė, pradedantieji verslininkai? Iš bėdos gal ir galima priskirti verslo paramos įmonei, bet abejoju, ar bankai šitaip kategorizuojami. Jų paskirtis truputį kitokia.

Pabaigai man labiausiai patikęs momentas. Žvilgtelkim į tai, kaip turėjo atrodyti tas pastatas: sunrisevalley.lt/gallery/Infrastruktura/2.jpg. Beje, reikia paminėti, kad anksčiau šitas padidintas paveiksliukas buvo pasiekiamas tiesiogiai iš „Saulėtekio slėnio“ puslapio, tačiau šiuo metu nuoroda panaikinta, bet žioplas administratorius pamiršo apriboti galimybę paprastiems mirtingiesiems peržvelgti pliką aplankų turinį, todėl paveiksliuką nebuvo sunku atkapstyti. Taigi ką mes jame matome? Ogi tris pastato sektorius: biuriai, verslo centras ir technologijų inkubatorius. Kas liko pastačius pastatą? Tik vieta biurams.

Štai ir galvok, paprastas žmogau, kaip smarkiai čia žaidžia asmeniniai interesai, nes kad tai greičiausiai nėra visiškai skaidru, pakankamai aišku. O kas toliau – pagyvensim ir pamatysim :) Bėda ta, kad tokių slėnių Lietuvoje kuriama ne vienas ir ne du.

Apie kokią aukštojo mokslo reformą galima kalbėti, jei net nebus bandoma išrauti didžiausių dabartinės sistemos blogybių su jos šaknimis. Viena tų problemų - dėstymo kokybė. Dėl dėstytojų kvalifikacijos daugeliu atveju galima neabejoti, tačiau kas iš to, jei kvalifikuotas specialistas nesugeba atlikti jam pavesto darbo? O to „nesugebėjimo“ priežastys gali būti kelios, tačiau ryškiausios dvi pagrindinės: a) dėstytojas neturi įgimtų/išugdytų sugebėjimų, b) dėstytojas specialiai imituoja prastą dėstymą. Su abiem krūvą sykių esu susidūręs aš, tikiu, kad ir jūs.

Šiandien kantrybės taurę perpildė vienas dėstytojas, vedantis tam tikrus laboratorinius darbus. Nuo pat vasario mėnesio esu apgynęs tik pusantro darbo iš keturių. O to didžiausia priežastis – neįtikimas dėstytojui ir tik likusi nedidukė – mano paties kaltė.

Šiandien tiesiog pakirto kojas eilinis darbo gynimas. Pateiksiu sutrumpintą įvykių eigą:

1. Dėstytojas: nagi, ką paskaičiavę gavot? Ką? Skiriasi šešiom eilėm (suprask – milijoną kartų)? Negali būti, padarėte klaidą, ieškokit.
2. Aš: dėstytojau, klaidos tikrai nėra, galvą galiu guldyti. Galiu čia vietoj išspręsti.
3. Dėstytojas: negali būti, patikrinkit, ar dydžiu matavimo vienetai vienoj sistemoje, gal ne tą formulę panaudojom.
4. Kokias 5 minutes rodžiau į knygą, pagal kurias formules buvo bandyta skaičiuoti. Yra tik dvi, kitokių nėra.
5. Susinervinęs ęmiau ir kaip pirmokui ant lapo užrašau formulę, sustatau reikšmes ir labai lėtai suskaičiavau. Dėstytojas pagaliau pamatė, kad klaidingas rezultatas - ne mano kaltė.
6. Pradeda nerišliai aiškint, kad „galbūt knygoje blogai išvesta formulė“, o „galbūt darbo apraše neteisingai pateiktas sąryšis“. Svarbiausias jo argumentas – „aš nežinau, reikia žiūrėt“.
7. Pradedu tikėt, jog pagaliau apginsiu darbą, bet viltys greitai žlugo. Dėstytojas: „na, gerai, reikia pasiaiškinti, kitą kartą“.

KPŠ? Vien dėl to, jog jis nežino, kur problema, aš ir mano kolega turime nukentėti? Geriausia, kai dar pradžioje jis gynėsi tuo, jog „o jūsų draugai gerai gavo“. Aš jam niekaip neįrodžiau draugų melagystės ir rezultatų „privedimo“ prie teisingų.

Taigi visiem iki gyvo kaulo pažįstama situacija. Tad kodėl nutilo kažkada pradėtos kalbos apie dėstytojų testavimą, jų kontrolės sistemą? Studentus malti į miltus galima, o dėstytojas - nepajudinama siena? Ne be tie juk laikai. Galų gale, galbūt ir jokia kontrolė nepadėtų, juk turi pasikeisti pačio dėstytojo požiūris. Ir jį keisti turi ne vien pinigai. Nes jei tik atlyginimo dydžiu reguliuojamas nusiteikimas darbui, tai menka nauda iš tokio dėstytojo: „šiandien gavau premiją, penki studentai gali užduoti po klausimą“.

O kad pabaiga nebūtų tokia niūri, tai galima paminėti, kad ne visi dėstytojai tokie, tačiau pastarųjų kiekis ryškiai per didelis. Per didelis ir “popierinių” studentų.

Ir daug ką galima suvesti į mokyklinio auklėjimo spragas, kuomet peršama vienintelė mintis: tik universitetas yra tavo išeitis. Deja, tavo išeitis yra sugebėjimai prisitaikyti prie aplinkos, o po to ją keisti, papildyti, tobulinti ar performuoti į visai naują.

Praūžė savaitgalį jubiliejinė 40-oji Fiziko diena. Ir praūžė linksmai, su geru oru. Žvilgtelkit dabar pro langą, gana laiku suspėjom :). Nors vizi galai dar nesudurti, ne visos sąskaitos suvestos, tačiau šiemetinė FiDi buvo tikrai puiki. Itin džiugiu, jog iš pagrindų atsinaujinęs Dinas Zauras (naujas variklis, nauja judanti uodega, naujas judantis kaklas, nauja galva) beveik visai neturėjo problemų, neskaitant to, jog užgesus jį būdavo pakankamai sunku užvesti… Tačiau pasakiškas jausmas apima, kai visi džiaugsmingai Gedimino prospekte puola stumti kelias tonas sveriantį simbolį (pirmą kartą pasirodžiusį lygiai prieš 30 metų), idant šiojo variklis vėl įsisuktų.

Na o apie vieną pagrindinių šiemetinės šventės akcentų net neverta kalbėti. Žaidimo partija rekordinio dydžio šachmatais užtruko daugiau kaip dvigubai ilgiau, negu buvo planuota, tačiau tiek žiūrovams, tiek žaidėjams tai teikė tik malonumą. Beje, reikia paminėti, jog šioje finalinėje kovoje laimėjo studentas, nors dėstytojas, taupydamas laiką, pasidavė, teikdamas, jog visvieną pralaimės.

Ne veltui žmonės prie šių šachmatų praleido beveik mėnesį, o paskutines savaites praktiškai be poilsio darbavosi dieną naktį. Dar ir dabar jaučiu visus kiekvieną nuvargusį raumenuką ir vos pasijudinęs galiu susaičiuoti, kiek sąnarių turiu :) Tačiau tai visai nedidelė kaina, kurią buvo verta sumokėti.

Tiesa, gaila, kad Vakarinės dalies metu ne visiškai nusisekė “teslakoilo” demonstracija. Visai nedaug tetrūko iki gana įspūdingo reginio, o smulki techninė klaida buvo pastebėta tik po renginio. Niekis, kitais metais galbūt bus grojantis (pvz., kaip čia).

Na, o pabaigai keletas kadrų:

Likę mano kadrai čia, o daugiau nuotraukų ir video medžiagos po truputį rasite FiDi tinklaraštyje: www.fidi.lt/blogas.

Dviejų panašių valstybinių švenčių net neskiria mėnuo. Ir smagu :)

18 metų tai beveik kaip ir “pilnametystė”, lyginant valstybę su žmogum. Deja, iki šiol jai tikrai reiškėsi ir tebesireiškia paaugliški kaprizai. Belieka tikėtis, jpg jie (taip, valdžia) pagaliau grįš į protingą kelią ir valstybė pradės žengt suaugusio žingsniu.

O mes nepamirškim kurti šviesios ateities!

Pabaigai toks nedidelis testukas: www.alfa.lt/tekstas/1945. Turbūt nemažas skaičius nustebs, kiek faktų apie nepriklausomybės atkūrimą nežino arba dėl jų abejoja.

Vilnius praėjusių metų birželį. HDR technika.