Po “Roko Naktų” su ekipažu patraukiau į šalia Platelių sovietmečiu buvusią požeminę Plokštinės balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazę. Nežinau, bet mane tokie dalykai labai traukia. Bazė, baigta statyti 1962 metų gruodžio mėnesį, buvo viena pirmųjų tokio tipo Sovietų Sąjungoje. Lygiai tokios pačios bazės yra ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau dėl prastos geografinės padėties jos visiškai užsemtos (tiesa, mūsiškes šachtas vanduo semia apie trečdalį).

Raketos šachtos betoninis kupolas
Baze per du metus pastatė apie 10 000 kareivių, dauguma - estų. Taip buvo siekiama, jog darbininkai nesusišnekėtų su vietiniais. Pasakojimai byloja, kad statybose dalyvavo ir du lietuviai, tačiau prieš pat atevžant bazės įrenginius ir ginkluotę jie buvo pašalinti. Pagrindinis valdymo korpusas ir šakchtos buvo kasamos rankomis.
Giliausia centrinio valdymo punkto vieta slepiasi 8 metrų gylyje. Šachtų gylis - 27 metrai. Tiesa, kaip minėjau, trečdalis šachtų apsemtos gruntinio vandens (kol bazė veikė, jis buvo išpumpuojamas). Dvi šachtos nuniokotos metalo vagių - per jios viršų lynais nusileidę pjaustė ir vogė metalą. Šitaip vienas nukrito ir užsimušė.
Šiek tiek apie raketas. 22 metrų aukščio raketų skriejimo nuotolis siekė virš 2000 kilometrų, o termobranduolinės galvutės galingumas siekė 1-2 megatonas. Šaltojo karo metu raketos buvo nukreiptos į Didžiąją Britaniją, Vakarų Vokietiją, Norvegiją, Ispaniją, Turkiją. Kas 3-4 metus taikiniai buvo keičiami, priklausomai nuo to laikmečio politinės situacijos. Vienintelį kartą kovinėje parengtyje bazė buvo 1968 metais per “Prahos pavasarį”. Kariškai telaukė iš Maskvos leidimo paleisti raketas (norint paleisti raketas reikėdavo įvesti slaptus kodus ir dviems paleidėjams pasukti raktus).

Dyzelinio elektros generatoriaus likučiai
Pačią bazę tuomet juosė šešios apsauginės juostos - spygliuotos tvoros, signalizacijos, aukštos įtampos elektros srovės tvoros. Pro pačią pirmąją spygliuotą čionykščiai gyventojai laisvai pralysdavo ir eidavo grybauti į Plokštinės miškus. Pasakojama, kad juos pagaudavę kariškiai išveždavo keliems mėnesiams tardymui, o giminaičiai apie tai nieko nesužinodavo - žmogus dingdavo kaip į vandenį. Taip pat pasakojama, jog kartą kariškiai pagavę du, berods, 12-amečius vaikus liepė jiems kelias dienas skusti bulves, o vėliau paleido.

Atkurtas budėtojo poilsio kambarys
Raketų paleidimo kupolai buvo maskuojami plastmasiniais medeliais. Patys kupolai paleidimo metu nuvažiuodavo bėgiais, o esant ekstremaliai situacijai juos būdavo galima susprogdinti.
Nors elektrą bazė gaudavo iš pagrindinio tinklo, tačiau turėjo ir dyzelinį generatorių, kuris elektra būtų galėjęs aprūpinti ir visas Platelių apylinkes. Deja, iš pačio generatoriaus liko tik likučiai (storo ketaus su metalo pjūkleliu neįpjausi)…
Raketinė bazė buvo uždaryta 1978 metais, o per tą laiką raketos buvo pakeistos vieną kartą (priklausomai nuo eksploatacijos jos buvo keičiamos kas 5-15 metų). Visą svarbesnę įrangą išsivežė kariškiai, o kas liko - išvogė metalo vagys. Šiuo metu bazėje veikia nedidukė militarizmo ekspozicija.
Daugiau nuotraukų čia. Gaila fotoaparatas po Roknakčių nebeišlaikė…
Įrašo komentarų RSS 





2010 Balandis 11, 14:49
Dar vienas idomus faktas yra tas kad darbininkai kuri dirbo tos bazes statyme, negaledavo susisiekti leagaliai su savo seimom, tad budavo slapti telefonai itaisyti i medzio kamienus, kuries budavo miske. vienas stovedavo zvalgyboje, o kitas eidavo sneket su seima. Pagalvok tu man, kaip gudriai reikia isskaptuoti medi kad jame butu galima ideti telefona, ir ne mobiliaka, o ta senoviska turbut prisukama.