Ti šį kartą ne dienoraščio. Barako kambario. Kaip jau anksčiau minėjau, teko mums metelius pragyventi su “nepakartojamu” kambarioku. Pastarasis išsikėlė turbūt prieš nepilnas dvi savaitęs, tad šiek tiek apsitvarkėme kambarį. Išmetėm viską kas jo ir ne jo, brūkštelėjau kelis brūkšnelius teptuku. Atrodo, kad galiausiai dingo ir ta jo prakaito bei, velnias žino, kieno dar smarvė. Mislyju, jog šaltinis buvo jo sena lova ir neskalbtos užuolaidos :-)

Jovalynas, kuriame gyvenome metus. Sklando gandai, jog mes ištvėrėm ilgiausiai :-)

Naujas veidas

Aišku, jog kambarys prašosi kapitalinio remonto, nes baisiausios grindys ir aptrintos sienos, bet ką jau padarysi, ne karaliai esam.