Jau kurį laiką turim trečią šeimos narį – katinuką Dūmą. Vardas, žinoma, kilo iš jo gražios kailio spalvos ir jo rašto. Nors ir mišrūnas, bet beprotiškai gražus. Beigi dar ir kvailas gerąja prasme :) Kaip ir priklauso, žadina rytais, kviečia žaisti, slapčia atsidaro kambario duris ir išsmunka koridoriun, ant palangės stebi šmirinėjančias zylutes ir turi aštrius aštrius nagus bei blogą įprotį kandžiotis.

Geriausias žaislas – pagaliukas ir folijos kamuoliukas. O didžiausias priešas – troleibusas :) Į pomėgius būtina įrašyti deginimąsi po kaitrine lempute, saldų miegą ant kompiuterio klaviatūros bei velniškai intensyvų kraiko kapstymą (velniškai tipiškas katinas). Tiesa, mėgsta mistiškai linoleumu užkasinėti maistą.

Tačiau šiandien vargšiuką teko kiek nuskriausti. Vyrukas jau pusės metų amžiaus, po truputį pradeda jausti moteriškių poreikį. Kadangi gyvūnėlis nėra leidžiamas laisvai pasiganyti lauke, kad nesikankintų užėjus sunkiam poravimosi meto periodui (ir įpročiui žymėti teritoriją), teko pašalinti jo vyriškumo simbolius.

Gulinėja jau visa diena, po narkozės normaliai neatsigauna. Nors jau senokai šokinėja nuo stalų ir kitų baldų, tačiau užvalgęs kol kas viską pašalina lauk. Net gaila žiūrėt į apsiblaususias akutes ir įdubusius šonus, desperatišką šiltesnės vietelės paiešką (spėk pakelt užpakalį nuo kėdės, tuojau pat ten susirangys)…

Tikėkimės ryt jau bus atsigavęs, o per savaitukę visai pasveiks :)

Daugiau nuotraukų.