„Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras vakar PB pareiškė, kad aukštasis mokslas yra mokamas visame pasaulyje, todėl esą ir Lietuva čia negalinti būti išimtis“ (DELFI).

Už tokius žodžius aš kuo smagiausiai noriu nupjauti šiam asmeniui kiaušinius ir sušerti šunims. Apskritai, kaip žmogus, kalbėdamas apie mokamą mokslą, t.y., tuo pačiu ir apie didžiausią žmonijos turtą – informaciją, žinias – gali užimti tokį postą mokymo įstaigoje?

Asmeniškai ir toliau matau, kaip valstybė toliau verčia mus klampoti po didelė šūdo krūvą. Kas imasi reformų nuo įmokų didinimo? Suprantu, jog valstybės biudžetas tėra tik vargani keliolika milijardų. Tačiau visada yra ES, kuriai ji taip šauniai padlaižiauja, tačiau visiškai nekelia savų žmogiškų interesų. Ir visvien. Asmeniškai aš matau reformą visai kitokią. Sutinku su kažkieno išsakytomis mintimis, jog reikia mažinti universitetų skaičių (kam Lietuvoj tiek aukštųjų??) ir juos jungti. Aišku, ir man pačiam ši mintis nelabai patinka, gal dėl kiek konservatyvesnių pažiūrų, gal dėl nepasitikėjimo.

O kur naujas auklėjimas mokyklose, jog ne aukštasis išsilavinimas garantuoja gerą gyvenimą? Vokietijoj moksleiviai dažniausiai po mokyklos eina į „proftechnines“, gauna aukštesnį išsilavinimą ir specialybę (ne minimumui uždirbti), o tada jau galvoja apie brangias studijas universitete).

Kas pas mus draudžia investuoti į kolegijas (dabar rodos taip vadinasi proftechninės?)? Gal moksleiviams reikia piršti ne aukštąjį mokslą, o apskritai mokslą? Aišku, riekia palaukti, kol visiškai pasikeis laukiniai darbdavių laikai, kuomet vis dar dažniausiai reikalaujama universiteto diplomo. Dėkuidie, tokių skaičius nuolat mažėja, tačiau per lėtai.

Be to, iš planuojamos reformos kol kas girdžiu tik įmokų didinimą. O normalios paskolos? Apie jas beveik nekalba. Dabar sudaromos sąlygos yra mažu mažiausiai juokingos. Kodėl? Palūkanos. Vėlgi galima žvelgti į svetimas šalis. Ir nebijokim į jas žvelgti, nes daugumos jų nepriklausomybės laikotarpis tęsiasi ilgus metus. Taigi, galim žvelgt į Jungtinę Karalystę, kur universitetuose reikia nemažai sumokėt, tačiau ir paskalos lengvai suteikiamos. Ir be suknistų palūkanų. O jei per skaičių metų nesusirandi darbo su pakankamu atlyginimu, paskolą anuliuoja (pažįstamas sakė, jog jam Lietuvoje reikėtų į rankas gauti 2000-3000 Lt, jog galėtų pradėt grąžint paskolą).

Tai kaip lietuvis, būsimas studentas nevažiuos studijuoti į užsieni, jei ten palankesnės sąlygos?? Verkšlena Lietuva dėl emigrantų srauto, bet jo nesivargina mažinti. Man tai juokinga.

Bet čia tik viršūnėlės. O kur pati perpuvusi vidinė universitetų santvarką? Visus rektoratus mažų mažiausiai nušluot nuo žemės paviršiaus reikėtų. Konservų delegacija. Apie vidinį universitetų gyvenimą dar mažiau žinau. Bet ar taip turėtų būti?

O nekompetentingų dėstytojų gausa? Kas nori mokėt kelis tūkstančius už nekokybiškas studijų sąlygas (sąlygas, bet ne pačias studijas)? Beje, žinau (bent jau iš asmeninės patirties), jog dauguma dėstytojų tikrai yra labai geri savo srities specialistai, tačiau jie visiškai netinka dėstyti, visiškai. O kur dar knygų trūkumas? Nieks neverčia lietuviškų, o angliškų ir tų nenuperka.

Bet kam man angliška ir kita kalba parašyta knyga? Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas sako štai ką:

VI. Švietimas ir kultūra
11 straipsnis. Valstybė garantuoja Lietuvos Respublikos gyventojams teisę įgyti bendrąjį, profesinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą valstybine kalba.Sąlygos įgyti bendrąjį išsilavinimą valstybine kalba garantuojamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Angliškas knygas aš galiu krimst ir Anglijoj ar kur kitur.

Bumbėt galėčiau dar daug, bet kas iš to. Nors vienas kolega yra pasakęs: „ne visi vykdytojai yra projektuotojai, ir atv. jei sukursi algoritmą, jau tai bus gerai“.

O jei dar prašnektume apie sveikatos apsaugos sistemą…

P.S. Kadangi barake visiškai nėra sąlygų laikyti dviratį, manau, jog ateinančiai kritinei masei teks jį išsinuomoti. Visai smagu kartais juo pralėkt :-)