Netyčia radau visai neblogą angliškų klasika tapusių knygų, susijusių su fizika, puslapiuką:

www.subplanck.com

Pvz., yra visa krūva Feinamno knygų, 10 tomų Landau ir Lifšico teorinės fizikos kurso. Daugumos knygų net bibliotekose nėra, o jei kokia ir yra, tai dažniausiai tik vienas vienetas pasitaiko, kurį kone su pirštinėm ir respiratoriumi vartyti liepia. Taigi, jei kam naktimis nesimiega ar šiaip teoretikai “nuo gimimo”, tokių knygučių pro akis nepraleis.

Tiesa, viskas patalpinta naudojant rapidshare.com tarnybą. A, dar turbūt sakysit, kad negražu pirataut? Galbūt ir negražu, bet ką daryti, jei tos knygos kainuoja iki kelių šimtų litų?

Ta pačia proga pasidalinsiu dar viena nebloga nuoroda (šiaip jau ji senokai žinoma, bet…): Masačusetso technologijos institutas dalinasi per 1800 ten dėstomų kursų. Ir ne šiaip dalinasi, o suteikia galimybę vos ne pilnavertiškai studijuoti: pateikiamos užduotys, teorija ar net testai/egzaminai (žinoma, be papildomos literatūros neišsiversi). O smagiausia, kad yra net vaizdo paskaitos! Kai kuriomis iš jų dar praėjusį pavasarį pasinaudojau. Galvojau šiaip pasižvalgysiu, o pasirodo dar ir naudos davė :)

Nuoroda: ocw.mit.edu/OcwWeb/web/courses/courses/index.htm

Turėtų praversti norintiems pagilinti savo žinias. Na, ir turintiems pakankamai laiko :)

Šį kartą ir aš parekomenduosiu filmą. Mano asmeniniame geriausių filmų sąraše šis atsidūrė pirmoje vietoje, nesunkiai aplenkdamas „varžovus“. Jei kam nors nepatiks filmo aprašymas, perskaitykit bent įrašo paskutinę pastraipą. Ten aprašiau esminį faktą, kuris priverčia į filmą iį jo esmę pažvelgti kiek kitokiu kampu.

Tai italų filmas „Il Postino“ (lt. Laiškanešys), susuktas 1994 m. O istoriją, rodytųsi, jis pasakoja labai paprastą, iš dalies paremtą čilės rašytojo Antonio Skármeta novele „El cartero de Neruda“ (lt. Nerudos paštininkas). Čilės poetas Pablo Neruda dėl komunistinių pažiūrų ištremiamas iš šalies. Todėl jis atkeliauja į vieną ramią Italijos salą, kurioje įsikūręs žvejų kaimelis. čia jam laiškus nešti pradeda pagrindinis filmo veikėjas Mario Ruoppolo, laikinai įsidarbinęs paštininku. Po abu tampa gerais draugais, o pats Mario įsimyli poeziją ir tuo pačiu gražiausią kaimo merginą. Skamba banaliai? Galbūt, bet toliau nepasakosiu, o aptarsiu tą faktą, apie kurį kalbėjau aukščiu.

Pagrindinio veikėjo vaidmenį atliko italų poetas, aktorius ir režisierius Massimo Troisi. Filmą jis kūrė savo draugams kaip laišką, nes žinojo, kad netrukus mirs. Tam, kad baigtų filmavimą, atidėjo ir svarbią širdies operaciją. Tad tik pasibaigus filmavimui, mirė nuo širdies smūgio. Paskutiniai filmo štrichai sudėti jau be jo…

Jei nebūčiau žinojęs šio fakto, spėju, kad filmą būčiau priėmęs visiškai kitaip.

Tiesa, „Il Postino“ 1996 m. gavo Oskarą už geriausią garso takelį. Ir tikrai ne bereikalo.

Filmo aprašymas IMDb portale.

Nepagalvokit, jog tai reklama; tiesiog draugiškas patarimas. Jei kartais šį savaitgalį dar neturit suplanavę kur nulėkti, siūlau aplankyti parodą „Langas į šviesą“ (www.diluceinluce.eu), įsikūrusią Vilniaus geležinkelio stoties patalpose (kiek ten nenaudojamų plotų…). Tiesa, paroda truks iki pat gruodžio, tiesiog savaitgalį yra galimybė pamatyti ją nemokamai.

Galbūt iškilo klausimas, apie ką paroda? Hm, atsakyti į šį klausimą kebloka. Savo mintis įgyvendina toks „pamišęs“ italų fizikas Paolo di Trapani. Tai daugiau spektaklis-paroda, kurios metu sužinosit gana įdomių dalykų apie jus supančią šviesą. Pavyzdžiui, viename iš kambarių aiškinama, kodėl dangus mėlynas. Ir ne tik aiškinama, bet ir demonstruojama. Ir ne kokiais spalvotais prožektoriais, o naudojantis tais pačiais objektais ir reiškiniais, kaip pati gamta. Nors aš jau iš mokyklos laikų žinau, kame šuo pakastas, tačiau ta demonstracija tikrai įspūdinga. Aišku, visos demonstracijos vyks specialios muzikos, šviesos ir artistiško pasakojimo fone.

Tiesa, apie viską galima paskaityti oficialiame tinklapyje, tačiau patariu to nedaryti, daug įdomiau bus pamatyti :-) Guldau galvą, jog bus tikrai įdomu, tačiau P. di Trapani filosofinę mintį pagauti bus beveik neįmanoma…

Datos ir kainos – čia.